3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
The law of patronage in Czech dioceses in the high and late Middle AgesItem type:Publication, [Patronato teisė Čekijos vyskupijose Brandžiaisiais ir Vėlyvaisiais viduramžiais]research article[2023][S4][H002]Krafl, PavelSOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2023, no. 87(115), p. 5-18Ankstyvaisiais viduramžiais pagrindinis bažnyčių ir bažnytinių institucijų fundatorius buvo kunigaikštis, o nuo XII a. į šių institucijų steigimą įsitraukė ir kilmingieji. Tai buvo laikoma dovanomis Dievui ir šventiesiems. Ankstyvuoju fundacijų laikotarpiu su Bažnyčiai dovanotu turtu buvo elgiamasi atsižvelgiant į bažnyčių fundatorių valią. Permainų atnešė XIII a. ir XIV a. pirmoje pusėje laipsniškai įgyvendinta patronato teisė. Dažniausiai patronato teisę Čekijos karalystėje ir Moravijos markgrafystėje turėjo karalius, markgrafas, kai kurios didikų šeimos, vyskupai, vienuolynai, kapitulos, karališkieji miestai, kartais – patricijų šeimos. Kunigas, norėdamas užimti parapijos beneficiją, turėjo pateikti įrodymą, kad yra įšventintas į kunigus, ir bažnyčios fundatoriaus skyrimo į tą parapiją dokumentą. Sulaukęs generalinio vikaro patvirtinimo, kunigas gaudavo dokumentą, kuriame būdavo nurodyta, kad jis yra teisėtas konkrečios parapijos beneficijos valdytojas. Parapijų beneficijų valdytojai buvo registruojami generalinių vikarų vedamose tam skirtose knygose.
19 Šeimos „privatizavimas“ - pavojus jos stabilumuiItem type:Publication, ["Privatisation" of marriage - a danger to its stability]research article[2003][S4][H002]SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2003, no. 10(38), p. 19-299 Lytinis tapatumas (transseksualizmo atvejis) Kanonų teisėjeItem type:Publication, [The significance of gender identity (The case of transsexualism) in Canon law]research article[2015] ;Meilius, KazimierasJuškevičius, JonasSOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2015, no. 56(84), p. 49-73After examining how gender identity is being understood and how transsexualism is being defined, the article focuses on the problems faced by the Canon Law, when the Canon Law is supposed to address issues of gender identity (transsexualism). The authors analyse the legitimacy of marriage in the case of transsexualism, discuss the issues arising in the consecrated life and the sacrament of baptism while answering the question whether a transsexual person is capable of becoming a godparent.
111 229 - research article[2005][S4][H002][8]SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2005, no. 16(44), p. 17-24
Abortas – ne tik nuodėmė, bet ir teisinis – kanoninis nusikaltimas. Tačiau ne kiekvienas aborto atvejis tampa nusikaltimu. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokiomis teisinėmis aplinkybėmis aborto nuodėmė virsta ir kanoniniu nusikaltimu, už kurį žmogus baudžiamas ekskomunika. Yra daug išimčių ir švelninančių aplinkybių, mažinančių abortą darančių asmenų atsakomybę, todėl galima teigti, kad, nors abortas visada yra didelis moralinis blogis, bet jį darantys žmonės ne visada užsitraukia atsakomybę už šį nusikaltimą ir už jo įvykdymą taikomą ekskomuniką.
222 84 Bažnyčios ir valstybės santykiai Europos SąjungojeItem type:Publication, [Relations between the church and the state in the European Union]research article[2005]Rumšas, RobertasSOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2005, no. 16(44), p. 25-32Straipsnio tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos valstybių teisines normas, reguliuojančias Bažnyčių ir valstybės santykius. Ši valstybės teisės dalis, reguliuojanti Bažnyčių ir kitų religinių bendruomenių juridinius santykius, yra vadinama „bažnytine teise“. Bažnytinės teisės sistemos ES šalyse skiriasi, nes jos formavimuisi įtakos turėjo istorinė patirtis, emociniai faktoriai, įsitikinimai. Lietuvoje ši pasaulietinės teisės sritis tik formuojasi.
55 71 - research article[2009][S4][H002][20]
;Meilius, KazimierasŽilinskaitė, RenataSOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2009, no. 29(57), p. 31-50Šio straipsnio tikslas yra apibrėžti „santuoką ardančios kliūties“ sąvoką, išanalizuoti kliūčių atsiradimo aplinkybes, jų turinį, pasirenkant tai kaip mokslinio tyrimo objektą, remiantis oficialiu Bažnyčios mokymu ir pozityviąja bažnytine teise (metodas).
108 163 Vyskupų konferencijos 1983 m. Kanonų teisės kodekse (III) : normatyvinė galiaItem type:Publication, [Episcopal conferences in the code of canon law 1983: protest of normative]research article[2009][S4][H002][18]SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2009, no. 29(57), p. 51-68Šiame straipsnyje toliau tęsiama tema apie vyskupų konferencijas. Ši institucija mūsų krašto žmogui, aišku, daugiausia dvasininkams ir vienuoliams, yra pasiekiama ir suprantama per įvairaus pobūdžio nutarimus, dekretus, laiškus, paraginimus ir t. t. Niekam nekyla klausimų dėl pastarųjų turinio, pobūdžio, kompetencijos. Kad visa tai, ką šiandien turime, yra ne vienerių metų diskusijos, dar nepasibaigusios, rezultatas, žinoma ne visiems. Straipsnio tikslas – pažvelgti į šių institucijų kilmę ir prigimtį, trumpai tariant, į normatyvinės galios prigimtį, apibrėžti jos kompleksiškumą ir raidą.
25 64 Vienumo ir neišardomumo reikšmė krikščionių santuokoje (vertinant kan. 1056 požiūriu)Item type:Publication, [Unity and indissolubility of Christian Marriage (acording Canon 1056)]research article[2008][S4][H002][15]SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2008, no. 28(56), p. 113-127Šiandien, kai santuokiniai ryšiai tarp pakrikštytųjų silpnėja, Bažnyčia iki šiol tvirtai gina pamatinius santuokos principus, išreikštus 1056 kanone – neišardomumą, reiškiantį nesibaigiantį ryšį, todėl tiesiogiai prieštaraujantį skyryboms, ir vienumą kaip ištikimybę arba vienintelį ryšį. Į šią natūralią santuokos tikrovę atsižvelgiama Bažnyčios kanonų teisėje, kuri iš esmės apibūdina pakrikštytųjų santuoką tiek in fieri – santuokos sudarymo momentu, tiek nuolatiniame būvyje, kuriame klostosi santuokiniai ir šeimos ryšiai. Šiuo požiūriu Bažnyčia santuokos klausimu pasisako nedviprasmiškai ir tradiciškai gina šeimos vertybes.
71 114