Lietuvoje yra apie 40 šeimynų, globojančių per 300 vaikų. Ugdymas šiose šeimynose yra sudėtingas, nes globotiniai jau turi neigiamą gyvenimo patirtį. Jie elgiasi pagal suformuotą elgesio, įpročių, taisyklių modelį, kurį nėra lengva pakeisti. Globėjai susiduria su sunkiomis auklėjimo problemomis. Šiame straipsnyje aptariama religinio ugdymo šeimynose charakteristika. Krikščioniškas ugdymas aptariamas remiantis trimis duodančiosios meilės aspektais. Minimi aspektai – globojančioji, laisvę teikiančioji ir ugdančioji meilė, padedanti pristatyti globėjų atsakomybę, kurią jie prisiėmė. Krikščioniškos meilės pagrindas turi būti globojančioji meilė. Ji leidžia jaustis mylimam, reikalingam ir vertingam. Laisvę teikiančioji meilė ugdo laisvą, nepriklausomą asmenį, gebantį priimti sprendimus. Laisvę teikiančioji meilė padeda būti atviram krikščioniškam ugdymui. Ugdančioji meilė moko elgtis teisingai, aktyvina sąžinę, elgesio supratimą ir motyvaciją. Tai geriausias krikščioniško auklėjimo kelias. Kai ugdančioji meilė yra kartu su laisvę teikiančiąja ir jos abi remiasi globojančiąja meile, krikščioniško auklėjimo tikslas yra pasiektas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie keturiasdešimt šeimynų, kuriose globojama per 300 vaikų. Krikščioniškas auklėjimas šeimynose yra problematiškas dėl ją sudarančių narių gyvenimiškojo patyrimo. Vaikia į šeimyną ateina skirtingo amžiaus. Dažnai jie jau turi sudžsiformavę tam tikrą elgesio modelį, nuostatas, įpročius, kuriuos nėra lengva pakeiti. Globėjai susiduria su sudėtingomis auklėjimo problemomis. Straipsnyje dėmesys kreipiamas į krikščioniškojo auklėjimo šeimynoje specifiškumą. Krikščioniškas auklėjimas aptariamas pasitelkus tris esminius duodančios meilės aspektus. Tai globojanti, laisvę teikianti, ugdanti meilė, padedanti geriau atskelisti globėjų prisiimtą atsakomybę.

Each year the number of persons suffering from Alzheimer’s disease is growing up. Approximately there are 31 thousand persons with Alzheimer’s disease in Lithuania. Poorly developed care and treatment institutions network determine that family members take the greatest burden of the sick person’s care. Usually caregivers become one of adult children. Care of a person with Alzheimer’s disease is ongoing, 24 hours a day lasting, demanding and stressful action. Long-lasting and stressful care experience might have impact on caregivers’ physical and mental wellbeing. Informal caregivers suffer from practical, emotional difficulties, and social problems. The aim of this article is to disclose stress coping strategies of a caregiver who takes care of a family member with Alzheimer’s disease. In order to reveal stress coping strategies a qualitative analysis has been carried out. Five family caregivers were interviewed by using semi-structural interview. Research outcomes were analyzed according to the topic analysis method. Data analysis revealed that coping with stress is a dynamic, complex action which accompanies entire care process. There was discovered that family caregivers use these stress-coping tactics: seeking for special information, planning of the care process, emotional support and direct help or assistance seeking, taking a short break from sick person care process, and finding a meaning of family member care. Research discloses that particular information, practical and emotional support received from informal and formal sources could help to reduce stress, increase sense of situation control and sense of self-esteem, and allow to share care responsibilities with other people and help to prepare for future.