Tyrimu bandoma nustatyti ketvirtųjų ir aštuntųjų klasių mokinių patiriamus neigiamus išgyvenimus mokykloje. Pagrindinės jų priežastys yra tarpusavio santykiai, mokomoji \ eikla, mokyklos režimas ir aplinka.

Straipsnyje nagrinėjamos pradinių klasių mokinių ir paauglių teigiamos emocijos mokykloje. Atskleidžiamos emocijų turinio, kokybės, dinamikos ypatybės.

Straipsnyje analizuojamos vokiečių–lietuvių verslo derybos anglų kalba, daugiausia dėmesio skiriant galios ir solidarumo dinamikos klausimams (Tannen, 1993, 1995), realizuojamiems per įvairias mandagumo strategijas (Brown ir Levinson, 1987). Vertinant garso medžiagą ir nustatant pokalbio tipą kaip „verslo derybos“, buvo daroma prielaida, kad tai yra komunikacinė situacija, kurioje dalyviai nori susitarti remdamiesi skirtingais arba vienodais tikslais (Wagner, 1995). Pirmajame analizės etape buvo atrinktos pokalbių ištraukos aiškinantis, kokio tikslo siekia dalyviai. Kitame etape tirta, kokias mandagumo strategijas naudoja dalyviai, siekiant nustatyti, kaip galios ir solidarumo dinamika kyla lokaliai ir kokius ketinimus tokiu būdu įgyvendina dalyviai arba kokiam ypatingam tikslui tarnauja lokali dinamika bendrojo diskusijos tikslo fone. Pavyzdinėje analizėje remiamasi Gumperzo, Browno ir Levinsono bei Tannen teorinėmis-metodologinėmis prieigomis, pagal kurias ypatinga reikšmė teikiama tyrimams, kuriuose mandagumo strategijos nagrinėjamos galios ir solidarumo dinamikos susidarymo institucinėje sąveikoje atžvilgiu, ypač pokalbių analizės požiūriu (Kulbajeva, 2020; Zhuang ir Huang, 2020). Analizės rezultatai galėtų būti naudingi besimokantiesiems ir užsienio kalbos mokytojams, ypač jei jie domisi tarpkultūrine verslo komunikacija bei kalbos mokymu specifiniais tikslais ir nori dirbti su autentiška medžiaga.

The purpose of this article is the analysis of security situation in the South Asian region. It is constructed by using the combination of three theories – Regional security complex, Securitization, and New regionalism. The combination of those theories forms the basis for security analysis within the region. Analysis of security threats is constructed by combining postmodern discursive – subjective and objective security perceptions. The article also takes into consideration the globalization’s impact on transnational security threats within the region. The security dynamics of South Asian regional security complex are determined by historical, geographical, geopolitical, ethnical and religion related aspects. The basic problem that impedes the development of the region, and determines security dynamics – is conflicts within South Asia. Those conflicts are followed by vast flows of refugees, and tensions among regional countries. South Asia is a standard regional security complex with the bipolar division of power between India and Pakistan. The level of regional security complex is strongly determined by Kashmir’S conflict that gives the key feature for regional transformation to a higher level of regioness - regional society. Obviously the elimination of tensions between those two countries would strengthen the regionalization processes. The possible transition from standard to central regional security complex is also determined by India’s ambitions, outward orientation and weakness of Pakistan. In South Asian regional security complex exist traditional model of power balance and an anarchic structure, that means that countries have securitized each other as potential security threats and there are no clear improvements towards cooperation in security sphere (except economic cooperation).[...].