Straipsnyje aptariamos jaunimo porei kio mokytis aukštosiose mokyklose atsiradimo priežastys. Mokslinės literatūros apžvalgos pagrindu apibūdinami veiksniai, skatinantysjaunimą rinkos sąlygomis siekti aukštojo išsilavinimo. Gvildenama mintis, kad norint nustatyti žmogaus poreikio siekti tam tikros vertybės formavimosi priežastį, būtina tą vertybę anali uoti dviem aspektais: iš vienos pusės-žiūrėti į vertybę kaip j žmogaus vidinę vertybę, o iš kitos- kaip į išorinę (socialiai suformuotą). Mokymasis išanalizuotas aksiologiniu požiūriu. Tokia metodologija leidžia išryškinti vertybių problemą ir parodyti, kas riboja žmogaus galimybes įgyvendinti savo troškimus bei kodėl tarp individo atliekamo socialinio vaidmens ir jo paties siekių gali atsirasti įtampa.

Among the different instruments of collaborative governance, participatory budgeting (PB) is of particular interest in Poland. PB includes the residents who co-decide about local public expenditure. PB proponents suggest that it has the potential to democratize budgeting but others point to the ease with which organized groups sometimes capture the process to serve their interests. The analysis shows that due to the weak axiological grounds that result from the infringements of all nodal public values, e.g. human dignity, sustainability, citizen involvement, openness, secrecy, compromise, integrity, and robustness, PB in Poland has little potential to enhance accountability for the protection of the common good.