Straipsnyje taikant istorinį-aprašomąjį ir priežastinį-lyginamąjį metodus aptariama pedagoginės savimonės samprata Lietuvoje (1918-1940), išryškinami jos turinio komponentai: sąmoningas nusiteikimas darbui ir jo atlikimas, sąmoninga ir sisteminga saviugda, mokinio pažinimas ir pedagoginio darbo organizavimas moksliniais pagrindais, dalyvavimas mokytojų bendruomenės gyvenime, edukacinės erdvės visuomenėje sudarymas. Konstatuojama, kad problema sprendžiama konceptualiai, o pedagoginė savimonė traktuojama kaip mokytojo autoriteto susidarymo sąlyga

Straipsnyje tiriamas Tomo Akviniečio politinės filosofijos metafizinis principas, kurį geriausiai atskleisti padeda autoriteto sąvoka. Šį principą sudaro intencionalus žmogaus sąmonės ryšys su Dievo kuriamu pasauliu, t. y. tikrove kaip tokia. Glaustai perteikus Tomo Akviniečio politikos sampratą analizuojama, kokią autoritetų hierarchiją politikoje lemia šis principas bei pagal kokį modelį šie autoritetai organizuoja valstybę. Didelis dėmesys skiriamas pačiai autoriteto sąvokai bei jos transformacijai žydiškoje-krikščioniškoje terpėje. Nagrinėjamos bendrojo gėrio ir žmogaus prigimties sąvokos, politinės valdžios teisėtumo kriterijus, individo laisvės ir jos santykio su politiniu autoritetu problema. Straipsnyje Tomo Akviniečio politinės filosofijos principai yra priešinami moderniųjų laikų politinės filosofijos prielaidoms.

Background. Relationship with authority is a significant social as well as psychological factor which was destructively influenced by the Soviet authoritarian regime. In Western cultures, authority is often neglected while stressing the importance of an individual, and that leads to narcissistic problems. Though relevance of the issue of relationship with authority is acknowledged in contemporary psychology, it has been scarcely studied so far. Thorough conceptualization of the construct of relationship with authority is necessary for both an adequate assessment of it and applicability of the knowledge about the phenomenon in psychotherapy practice. Finding the narcissistic motives in relation with authority would help to handle with narcissism in research as well as in psychotherapy. The aim of the article is to give a comprehensive conception of relationship with authority with regard to its influence on human psyche development. We seek to distinguish levels and modes of this relationship. The final task is to discern specific motives of relationship with authority which are characteristic of narcissism. Methods. Psychodynamic, mostly Analytical, literature has been reviewed and analysed to explore psychological concept of relationship with authority and its part in inner dynamics of narcissism. Results. Authority can be described as a power, reputation or competence attributed to a person, social group or institution. Three levels of relationship with authority can be discerned: relationship with 1) outer authority figures; 2) inner authority; 3) transpersonal authority. Analysis of literature has led to distinguishing such characteristic motives of narcissistic relationship with authority: aggrandizement or depreciating one’s own authority; fright, anger with re-gard to or fight against authority; abusive authoritative stance or excessive submissiveness; idealization or devaluation of authorities. Conclusions. The importance of the specific modes of relationship with authority in narcissism is inferred with recommendations to include the factor into assessment and psychotherapy of narcissism.