There is a clear need in rural areas for improved methods of self-government. This study examines the most effective approaches to administration in rural communities. What are the most promising types of rural community management? We aim to assess trends in rural selfrehabilitation and development, including an international analysis of ecological and family homestead settlements as models of future society. These models represent an evolution of the traditional village capable of improving the population's quality of life. Family homestead settlements are the most common form of ecological settlement in Ukraine and foster family values, patriotism to the Homeland and effectively demonstrate successful self-government practices. Governance is achieved by way of the Veche, a collective authority, as well as through public organizations, public-private partnerships, regional and international cooperation.

Formation of new administrative-territorial entities defines a need to innovative approach to managing. Is it possible to facilitate development processes with the means of the local community? Objective: to substantiate the expediency of using the cluster approach in the administration and possibility of its practical implementation in smart-community. We make a sociological survey of 800 rural residents in 6 regions of Ukraine. Study period 2013–2017. The outcome of the study is an integrated cluster-creative approach through the practice of patina management and inclusive development. Most fully he found his manifestation in the conditions of tribal estates and tribal settlements.

The aim of the research is to indicate and summarize the most important issues of the present taxation in Lithuania. In addition to this, the solutions to solve taxation problems are suggested. The problems raised are the addition to the discussion of the scientists and practicians of how to reduce the burden of taxation not only for those who are under the pressure (i.e. the taxpayers) but also for the administrators of taxation who carry out the duties. Every uncoordinated, unplanned, redundant, usually insignificant, and sometimes even unnecessary demand in the society provokes the considerable indignation. But it is very important to note that it uses the energy and resources of useful and necessary processes and does not give any benefit. "Too perfect" mechanisms of processes regulation and control increase the expenditure and do not bring the expected profit in GDP, i.e. do not bring any benefit for all the participants of the economical processes. Similarly, the taxes after the useful contracts are lost and they do not reach the Treasury. The whole society looses and this shakes the state to its foundations.

Kultūros paveldo objektai formuoja istorinę aplinką ir lydi mus visur. Jie tampa lyg tekstu, kurį būtina perskaityti, norint suvokti savo kultūrą. Tačiau šie praeities ženklai ir praėjusių kartų kalba mums sunkiai suprantami. Matyt, todėl Lietuvoje kultūros paveldas dažniausiai suvokiamas kaip materialiosios kultūros objektai, o apsauga ribojasi jų registravimo ir neliečiamybės išsaugojimo pastangomis (architektūros, archeologijos, istorijos paminklai). Į kultūros paveldą nebandoma pažvelgti kaip į visumą, kaip į vietą ar erdvę, kuriojekiekviena karta paliko savo pėdsaką ir taip suformavo savotišką kultūros vertybės (ar istorinės aplinkos) archeologiją (čia kiekvienas sluoksnis atskleidžia vis kitas istorines vertes, o vertės suvokiamos kontekste). Kaip teikiantis socialinės naudos, kultūros paveldas turėtų būti nepalyginti svarbesnis kasdieniam gyvenimui. Norint keisti elgesį ir vyraujančią nuostatą kultūros paveldo atžvilgiu, būtina bendradarbiauti. Galimi keli bendradarbiavimo būdai: a) tarpinstitucinis bendradarbiavimas, b) teorijos ir praktikos bendradarbiavimas, c) bendradarbiavimas su visuomene. Aptariant Kauno pavyzdį aiškėja akivaizdi kokybiško tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybė. Čia yra kultūros paveldu besirūpinančios administracinės struktūros (KVAD Kauno teritorinis padalinys, savivaldybės paminklotvarkos poskyris). Deja, jos visiškai nebendrauja su institucijomis (išskyrus pavienius asmeninius ryšius), kuriose sukauptas didžiulis įvairiais būdais kultūros paveldą studijuojančių specialistų potencialas. Tai ir muziejai su menotyrininkais, istorikais, archeologais; tai ir universitetai bei aukštosios mokyklos su įvairių sričių specialistais (VDU, KTU, Kauno kolegija, Kauno meno institutas), galiausiai vietinės žiniasklaidos struktūros – radijo ir TV programos, spauda.[...].