Nuo XXI amžiaus pradžios Europoje, JAV ir kitose pasaulio valstybėse, pastebėjus baudžiamosios teisės efektyvumo stoką, bandant sumažinti disponavimo narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms paplitimą, vis daugiau valstybių pasirenka dekriminalizavimo ir žalos mažinimo priemonių taikymo kryptį. Lietuvoje iki 2017 metų už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Lietuvos teismų praktikoje aiškių administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijų nebuvo, o nuo 2017 metų, panaikinus administracinę atsakomybę, kyla pagrįstos abejonės dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo atitikties proporcingumo principo reikalavimams. Šio straipsnio tikslas yra ištirti, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Pritaikant Lietuvos Konstitucinio Teismo nustatytus proporcingumo vertinimo kriterijus buvo ištirtas LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos kriminalizavimo proporcingumas. Atsižvelgiant į proporcingumo principo turinį, panaudojant loginės-lingvistinės ir statistinės analizės metodus išanalizuoti Portugalijos ir Čekijos valstybių pasiekti rezultatai, susiję su disponavimo narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms prevencija ir žalos mažinimu. Tai, kad kai kurios narkotinės medžiagos ekspertų yra vertinamos kaip mažiau pavojingos už legalioje apyvartoje dalyvaujantį alkoholį, suteikė pagrindą abejoti baudžiamosios atsakomybės taikymo proporcingumu Lietuvoje. Nustatyta, kad baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu asmeninėms reikmėms taikymas Lietuvoje nedavė teigiamų rezultatų, t.y. ženkliai išaugo šių nusikalstamų veikų skaičius, taip pat, su narkotikų vartojimu susijusių žalos visuomenės sveikatai rodikliai nuolat prastėjo, o Europos Sąjungos valstybėms – Portugalijai ir Čekijai pavyko pasiekti akivaizdžiai geresnių rezultatų, naudojant baudžiamajai teisei alternatyvias priemones. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad LR BK 259 str. 2 d. numatytos veikos kriminalizavimas yra neproporcinga priemonė, siekiant narkotinių medžiagų paklausos ir su tuo susijusios žalos prevencijos tikslų.

One of the measures which is able to ensure the implementation of sustainable development aims is the institute of legal entities' environmental legal liability and its effective application. Three sorts of legal entities' legal liability can be applied in Lithuania, namely, civil, criminal and administrative liability. Evaluating from the prospect of implementation of sustainable development aims, the potentially effective sorts of legal liability in the environmental sphere are legal entities' administrative and criminal liability. Legal entities violating the norms of environmental law set economic aim above social and environmental aims, hence legal EEntities also encroach on sustainable development and do not allow for a striving towards the combinability of environmental, economic and social societal aims. This circumstance presupposes the demand to supplement the conception of the object of environmental law violation by both human health and life and sustainable development categories. This article tries to answer the questions as to whether administrative or criminal liability should be applied to the legal entities for offences against the environment, and to which liability – criminal or administrative – a legislator should render priority in protecting the environment from illegal actions of the legal entities.