In this article I discuss how post-war refugee artists looked at the American artistic context and the fostering of one’s own national art during the second half of the 20th century. On the basis of archival material and published texts I seek to reveal how Lithuanian émigrés evaluated works and processes of art in a cultural environment that was new to them. Lithuanian creators of art had been formed in a European artistic environment. Having settled in Western countries after World War II, they were not always able to understand the processes of American avant-garde art. The relation of newly-arrived Lithuanian artists to the cultural environment they weren’t used to was often complicated. This was magnified by the contrast between the national community’s desire to have a national art and the activities of American museums and galleries oriented toward the international scene and the market.

Šiame straipsnyje nagrinėjama pojūčio logika, Deleuze’o aptarta jau knygose Kanto kritikos filosofija ir Skirtis ir kartotė. Šiuo atveju pojūčio logika analizuojama pasitelkiant meno kaip eksperimentavimo plotmę, parodant, kad menas, ypač modernusis, pats būdamas nulemtas tam tikrų pojūčio logikos principų, tuo pačiu tampa vienu geriausių būdų šias sąlygas atskleisti. Deleuze’as meną apibrėžia kaip pojūčių kūrimą, padarant nematomą jėgą matoma. Tapsmo arba genezės plotmė kasdienei patirčiai yra neprieinama, negalima reprezentuoti, tačiau menininkų kuriami pojūčiai tam tikru būdu vaizduoja nereprezentuojamybę. Francio Bacono tapyba Deleuze’o yra traktuojama kaip vienas geriausių reprezentacijos, buvusios svarbiausia klasikinio meno problema, įveikos būdų ir yra aptariama pasitelkiant kitų šiuolaikinio meno krypčių, tokių kaip abstrakti tapyba ir abstraktus ekspresionizmas, analizę. Diagramos, įvedančios chaosą ir turinčios suardyti klišes bei išlaisvinti pojūtį, naudojimo būdas apibrėžia kiekvienos tapybos krypties specifiką ir pojūčio sukūrimo sėkmę. Tokie Baconui būdingi tapybos aspektai kaip haptinės erdvės sukūrimas, analoginės kalbos naudojimas ir spalvos moduliacija nusakomi kaip geriausios pojūčio išgavimą lemiančios sąlygos. Bacono kuriamos Figūros, kurios nebėra siejamos su jokiu atpažįstamu objektu, geriausiai išlaiko pojūtį, nes jėga turi būti įtempta ant kūno idant atskleistų virtualios plotmės virsmą aktualia.