The scientific work „ The Phenomena of School Mastering “ was written by Jonas Laužikas in 1938. His full text was published in 1993. In this work he refers to works by scientists from Western Europe, first of all, Germany ( Kurt Levin, etc. School ), other psychologists and educationists. The scientist studied and established the personality development dependence upon the health, mental specific features of an individual, expedient training, social environment and other factors. The researches of the abilities of history students carried out by us in Lithuanian, Latvian, Polish and Russian Federation (Kaliningrad region) Secondary schools (768 interviewed ) showed that while studying the same modern history course, they are different. This difference was firstly decided by the organising the teaching and by social environment. This, in essence, coincides with the results of J. Laužikas.

Straipsnyje pateikiame užduočių, sudarančių penktos klasės matematikos startiniu (pradinių) pasiekimų subtestus, diagnostinės kokybės skaitines charakteristikas: sunkumo indeksų, standarlmį nuokrypį, diskriminacijos indeksą, koreliacijos su testu koeficientą, ryšio su hipotetiniais matematikos pasiekimais įvertį. Alfa faktorinės analizės metodu tirdami subtestus sudarančių užduočių visumą, išskyrėme labiausiai tarpusavyje susijusias jų grupes. Šių grupių vidinę struktūrą papildomai nagrinėjome alfa faktorinės analizės metodu. Užduotis, kurių pagrindinio faktoriaus svoris buvo labai mažas, atmetėme. Gauta informacija remsimės atrinkdami V klasių mokiniams matematikos startinių gebėjimų testų užduotis

Statistikos elementų užduočių atlikimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse neturi gilesnių tradicijų. „Lietuvos bendrojo lavinimo bendrosiose programose numatoma, kad mokiniai turi mokėti rinkti duomenis, juos sisteminti ir vaizduoti stulpelinėmis diagramomis bei histogramomis, rasti lentelėse reikiamus duomenis ir juos interpretuoti. Pradinukai turi būti supažindinti su objektų klasifikavimu, nevienodu įvykių tikėtinumo laipsniu, duomenų bazėmis. Šiuo tyrimu ir buvo bandoma nustatyti ketvirtos klasės mokinių statistikos elementų gebėjimus. Atlikta išsami užduočių interpretacija ir kokybinė analizė. Užduotys selekcionuotos pagal informatyvumą, sunkumą ir išsilavinimo standartų projektuose numatytus lygius. Gauta informacija bus remiamasi sudarant ketvirtokų matematikos gebėjimų testus.

The article analyses the issues of defining managerial competencies. Having analyzed research literature, competencies were classified by the models of managerial competencies into three blocks: professional (application of knowledge and skills), social (effectiveness of social behaviour, ability to adapt to changes) and personal (combination of self-assessment skills and personal traits). Evaluation of these competencies has been made on a basis of the survey of Western Lithuania region business companies’ managers thereby defining the key managerial competencies (as perceived by the managers) of a management professional.

Europos Komisija pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą tiek konkurencingumo ir gebėjimo įsidarbinti, tiek socialinės integracijos, aktyvaus pilietiškumo ir asmeninio tobulėjimo atžvilgiu. Informacinėje mokymusi visą gyvenimą grindžiamoje visuomenėje informacinės technologijos, jas taikant ne tik kasdieninėje veikloje, bet ir ekonomikos pasaulyje, tampa varomąja jėga. Informacinės visuomenės technologijos suteikia naujas galimybes mokslui ir švietimui. Ypatingai svarbu suvokti jų reikšmę ir pritaikyti mokymosi procese. Straipsnyje analizuojami suaugusiųjų informacinės visuomenės technologijų gebėjimų aktualumas, reikalingumas ir taikymo poreikiai darbinėje, visuomeninėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.

Vienas iš pagrindinių užsienio kalbos mokymo reikalavimų nekalbinėje aukštojoje mokykloje yra gebėjimų suprasti originaliąją specialybės literatūrą klausant ugdymas. Klausymas ir supratimas iš klausos yra vienas svarbiausių kalbos mokymo(si) tikslų. Be šių įgūdžių ir gebėjimų lavinimo neįmanoma sėkmingai bendrauti. Straipsnyje analizuojami sunkumai, susiję su specialybės anglų kalbos teksto suvokimu klausant. Tyrime dalyvavo 118 Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto teisės ir policijos veiklos studijų programos trečiojo kurso studentų. straipsnyje lyginami aukštesnius ir žemesnius klausymo gebėjimus turinčių studentų teksto suvokimo ypatumai. Remiantis tyrimo rezultatais galima padaryti išvadą, kad, klausantis teisinio teksto, aukštesnius klausymo gebėjimus turintiems studentams buvo sunkiausia sekti profesinio teksto mintį. Žemesnius klausymo gebėjimus turintiems studentams buvo sunku suprasti teisės terminų reikšmę. Tyrimo rezultatų analizė leido padaryti išvadą, kad pratybų metu reikia daugiau dėmesio skirti teisės terminijos analizei ir būtina tobulinti sakytinio specialybės teksto suvokimo gebėjimus, dažniau klausantis teisės tekstų pratybų metu ir savarankiškai namuose.