Straipsnyje nušviečiama Vilniaus universiteto spaustuvininko J. Zavadskio veikla pirmajame XIX a. trisdešimtmetyje, parodomi jo ryšiai su universitetu, atskleidžiamos jo, kaip spaustuvininko, leidėjo ir knygų prekybos veikėjo, pažangios demokratinės ir švietėjiškos tendencijos, apibūdinamas Zavadskio vaidmuo vystant bibliografiją Lietuvoje universiteto laikotarpiu. Straipsnyje nurodomos ir Zavadskio pastangos užmegzti ryšius su rusų kultūros ir literatūros veikėjais, jo pastangos supažindinti Lietuvos ir Lenkijos visuomenę su rusų literatūra. Straipsnyje nagrinėjamas ir Zavadskio "Lenkų knygininkystės organizacijos projektas", kuriame atsispindi jo pažangios idėjos knygų leidimo ir platinimo srityje.

1905 m. revoliucija iššaukė Rusijos nacionaliniuose rajonuose galingą išsivadavimo judėjimo pakilimą. Lietuvos darbininkai ir valstiečiai, kaip ir kitų nacionalinių rajonų darbo žmonės, vieningai palaikė Rusijos proletariato judėjimą, kovojant prieš carizmą [...].

Šiame straipsnyje duodama santrauka žinių apie vergus ir vergvaldystę XIV - XIII a. prieš mūsų erą senovės finikiečių Ugarito karalystėje. Vergai buvo perkami kitose valstybėse, tačiau iš dokumentų matyti, kad vergais būdavo paverčiami skolininkai. Yra atvejų, kai verges išlaisvindavo, kad jas būtų galima vesti. Labai didelę reikšmę turi tekstai PRU II 7. Straipsnyje padaroma išvada, kad pavergtieji už skolas būdavo išnuomojami. Mėginama taip pat nustatyti, kokie Ugarito gyventojų sluoksniai turėjo vergų.

Revoliucijos savaime nekyla. Jos įvyksta tada, kada pribręsta būtinos socialinės-ekonominės sąlygos ir susiklosto palankios politinės aplinkybės. Straipsniui panaudota archyvinė medžiaga, statistiniai rinkiniai, taip pat literatūriniai šaltiniai, kuriais remiantis parodytos socialinės-ekonominės ir politinės sąlygos, kuriomis brendo Lietuvoje 1905-1907 metų revoliucija [...].

1940 metais, atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje ir pagrindinėms gamybos priemonėms perėjus i Tarybų val lstybės rankas, respublikos pramonėje pradėjo vystytis socialistinis lenktyniavimas. Komunistų partijai ir tarybinei vyriausybei iškilo uždavinys organizuoti ir vadovauti socialistiniam darbo žmonių lenktyniavimui. Vystantis respublikai socialiniu-ekonominiu ir politiniu-kultūriniu atžvilgiais, pasiekiant vis naujų laimėjimų, atstatant ir toliau vystant karo sugriautą respublikos liaudies ūkį [...].

Nuo pat karo pradžios drauge su Raudonąja Armija į kovą prieš hitlerinius grobikus ir jų pakalikų buržuazinių nacionalistų banditines gaujas stojo Lietuvos darbo žmonės, vadovaujami Lietuvos Komunistų partijos. Jau pirmosiomis karo valandomis LKP CK davė nurodymą miestų ir apskričių partiniams komitetams kiek galima apginkluoti partinį ir tarybinį aktyvą, organizuoti darbo žmonių ginkluotas grupes kovai prieš buržuazinių nacionalistų ginkluotas gaujas ir hitlerininkų desantininkų diversines grupes [...].