Pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį keičiasi požiūris į neįgalų žmogų ir negalią. Orientaciją į neįgaliųjų elementarių poreikių tenkinimą, fizinę šių asmenų sveikatą, medicininę reabilitaciją pakeitė dėmesys profesinio rengimo, profesinio orientavimo problemoms švietimo srityje. Daug darbingo amžiaus sutrikusios regos žmonių neturi darbo, o tų, kurie turi darbą, kvalifikacija dažnai pranoksta jų einamas pareigas [7; 12]. Kai kurių ekspertų nuomone, tokia situacija susidarė dėl netinkamų mokymo programų mokyklose [11; 16]. Net išsilavinę sutrikusios regos suaugusieji nurodo, kad jiems nebuvo užtikrintas tinkamas profesinis orientavimas [18]. Straipsnyje nagrinėjami sutrikusios regos moksleivių profesiniai ketinimai, siekiama ištirti, kokiais motyvais šie moksleiviai vadovaujasi rinkdamiesi profesiją.