Straipsnyje pateikiama gyvenimo kokybės samprata ir išskiriama jos subjekty-vioji prasmė. Subjektyvioji gyvenimo kokybės prasmė, kaip emocijų, tapatumo ir priklausymo tam tikrai grupei suvokimo raiška, išryškinama neįgaliųjų meninio ugdymo procese. Tyrimas atskleidė sutrikusio intelekto jaunuolių gyvenimo kokybės kriterijų meninio ugdymo kontekste individualiuosius (charakterio bruožai, gebėjimai, emocijų ir nuotaikų raiška) ir socialinius (bendravimas su mokytojais, draugais, identifikavimasis su šeima) aspektus.

Nepriklausomybės laikotarpiu prasidėjusią neįgaliųjų integraciją Lietuvoje keičia įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo poreikis. Atliekami moksliniai tyrimai, analizuojantys, kaip keičiasi visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones, tiriama meno įtaka neįgaliųjų socializacijai, stiprinama juridinė šių asmenų ugdymo bazė. Meninio ugdymo dalykai (muzika, dailė, šokis, teatras) taip pat padeda ugdyti mokinių kompetencijas, reikalingas mokymuisi ir bendravimui, kūrybingai saviraiškai, komunikacijai ir individo vidinei darnai. Straipsnio tikslas – pasitelkiant mokslinės literatūros analizės metodą išryškinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių meninio ugdymo tikslus ir principus.