Tyrimo tikslas - nustatyti skirtingo amžiaus mergaičių fizinio vystymosi ir fizinio parengtumo sąsajas su jų lytine branda. Tiriamieji - Vilniaus Gerosios Vilties gimnazijos 6-9 klasių mergaitės. Tyrimas atliktas 2004-2005 m. Jame dalyvavo 145 pagrindinės sveikatos grupės 12-17 metų mergaitės. Gautų fizinio parengtumo rezultatų analizė pagal lytinio subrendimo stadijas parodė, kad nuo l iki 2 stadijos mergaičių jėgos ištvermes rezultatai didėja, o 3 subrendimo stadijos mergaičių - sumažėja. Nustatyta, kad labiau biologiškai subrendu- sios mergaitės gali atlikti ilgesnį darbą, kuriam reikia jėgos ir greitumo, tačiau jų organizmas greičiau pavargsta, kai ilgiau dirba ištvermes reikalingą darbą. Mūsų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog 2 lytinio subrendimo stadijos meigaičių 60 ir300 m bėgimo rezultatai, lyginant su l ir 3 stadijų meigaičių rezultatais, pastebimai sumažėjo. Manome, kad tam įtakos turėjo šių nieigaicių fizinio aktyvumo sumažėjimas. Akceleracija paveikė ne tik kūno matmenis, lytinį brendimą, bet ir fizines ypatybes. Kaip rodo šiuolaikinių Lietuvos penkiolikmečių ir jų bendraamžių prieš 25 metus duomenys, nepaisant to, kad šiuolaikiniai paaug nu geriau fiziškai išsivystę, jų kraujo apytakos ir kvėpavimo sistemų funkcinės galimybės yra gerokai mažesnės. Mūsų tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog, didėjant lytinio subrendimo stadijai, meigaičių kūno masės rodikliai didėja. Pastebėta, kad jaunesnių mergaičių, esančių tos pačios lytinio subrendimo stadijos, ūgis buvo didesnis. Tutkuvienė (1995) teigia, jog lytinių liaukų hormonai, skatindami lytinį brendimą, skatina irkaulėjimoprocesus. Anksti subrendus baigiasi kaulų augimas, todėl ir žmogaus ūgis daugiau nebedidėja. Fizinio išsivystymo duomenys ir fizinio parengtumo testų rodikliai rodo, kad su amžiumi gėrėja šoklumas, ištvermė, liemens jėga, jėgos ištvermė, greitumo ištvermė. Analizuojant fizinio parengtumo rodiklius matyti, kad nuo 1 iki 2 stadijos mergaičių jėgos ištvermės rezultatai didėja, o 3 subrendimo stadijos mergaičių - sumažėja. 2 lytinio subrendimo stadijos mergaičių 60 ir300 m bėgimo rezultatai, lyginant su l ir 3 stadijų mergaičių rezultatais, pastebimai sumažėjo. Manoma, kad tam įtakos turi šios lytinio subrendimo stadijos mergaičių fizinio aktyvumo sumažėjimas. Mūsų tirtų mergaičių pasiskirstymas pagal lytinio subrendimo stadijas buvo toks: nulinės (0) lytinio subrendimo stadijos - 3%, pirmos (1) - 10%, antros (2) - 15%, trečios (3) — 73% mergaičių. Prieš 25 m. atliktame tyrime mergaičių pasiskirstymas pagal lytinio subrendimo stadijas buvo: 19% - nulinės, 20%-pirmos, 37% - antros, 49% - trečios. Palyginus dabar tirtų mergaičių lytinį subrendimą su to paties amžiaus mergaičių, tirtų prieš 25 metus, subrendimu, matyti, kad dabar mergaitės bręsta anksčiau.

Tyrimo objektas: 12–15 m. berniukų fizinio parengtumo ir jų biologinio subrendimo kaita. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingo amžiaus berniukų fizinį parengtumą ir požiūrio į kūno kultūrą sąsajas su jų lytine branda. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo amžiaus berniukų fizinį parengtumą. 2. Nustatyti lytinio subrendimo stadijas. 3. Palyginti gautus duomenis su duomenimis, gautais prieš 25 metus tiriant tos pačios mokyklos moksleivius. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. Vilniaus Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 6–10 klasių 139 pagrindinės sveikatos grupės 12–15 metų berniukai, 1982 m. – 333 berniukai. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukai pagal lytinio subrendimo stadijas pasiskirstė taip: nulinės lytinio subrendimo stadijos buvo 24 proc., pirmos – 23 proc., antros – 31 proc., trečios – 22 proc. berniukų. Prieš 25 m. atliktame tyrime (Vilkas, 1982) berniukai pagal lytinio subrendimo stadijas buvo pasiskirstę atitinkamai taip: 20 proc., 23 proc., 30 proc., 27 proc. Matyti, kad aukštesnių lytinio subrendimo stadijų berniukų skaičiaus procentinė išraiška per 25 metus padidėjo. Palyginus berniukų lytinį subrendimą pagal jų lytinio subrendimo stadijas, matyti, kad dabartiniai berniukai bręsta daug greičiau nei jų bendraamžiai, tirti prieš 25 metus. Mūsų tyrimo hipotezė pasitvirtino. Lyginamoji analizė parodė, kad atlikto tyrimo didelė dalis rezultatų labai skyrėsi nuo 1982 metų tyrimo rezultatų. Mūsų nuomone, tokius skirtumus sąlygoja akceleracijos fenomenas, kurį lemia genetiniai, socialinės aplinkos ir kiti veiksniai. Akceleracija paveikė kūno somatinius rodiklius, lytinį brendimą, fizinių gebėjimų raišką.

The aim of the research was to analyse motives for choosing orienteering sport and orienteering abilities of 11-18 year old Lithuanian orienteers. Aspects of gender and age were taken into consideration. The research has been carried out during year 2009 (November– December), the researched group consisted of 210 11- 18 year old Lithuanian sport school children (130 boys and 80 girls). Method of questionnaire was applied. All questionnaires have been filled in by subject participants before training sessions in agreement with all coaches. During analysis of research results all the subjects have been separated into different groups (children, sport cadet, junior and youth). The majority of the respondents evaluated their understanding of orienteering map scale and an ability to measure distance applying it as “good“, only the majority in the groups of 12-year-old boys and 14-year-old girls marked these abilities as “average“. The groups of 12-year-old, 14-year-old, 18-yearold boys and 14-year-old girls pointed out that their abilities to use compass and to estimate azimuth are “good“. The majority of the respondents in other groups of 16-year-old boys and 12-year-old, 16-yearold, 18-year-old girls pointed out that they can do that “perfectly“. The majority of the respondents evaluated the ability to follow own position on the map being on the competition route as “good“, except the 12-yearold boys, who marked that their abilities are “average“. The biggest proportion of the respondents evaluated their abilities to memorise interim marks and control post mark during competition as “good“. The ability to choose the most reliable and optimal route was evaluated as “good“ by the majority of groups and only the majority of the respondents in a 14-year-old girls’ group pointed to the answer “average“.[...]

Straipsnyje aptariama, išryškinama ir lyginama mokinių fizinio išsivystymo ir parengtumo rodiklių rezultatų kaita, skirtingais paauglystės periodais. Didžiausi fizinio išsivystymo ir parengtumo rodiklių rezultatų prieaugiai stebimi VII ir IX klasėse. Tačiau fizinio išsivystymo ir parengtumo rodiklių rezultatai nedaug didesni arba panašūs į bendraamžių rezultatus, pateiktus EUROFIT (2002), išskyrus didesnius kūno masės vidurkius ir geresnius pusiausvyros bei šaudyklinio bėgimo rezultatus.

Straipsnyje aptariamas V–X klasių mokinių fizinis aktyvumas, sportavimo motyvai ir jų kaita skirtingais amžiaus periodais. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad dalis mokinių sportuoja sporto klubuose, sporto mokyklose, šokių būreliuose. Dauguma sportuojančių V–X klasių moki-nių mano, jog jie yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir jiems niekas netrukdo užsiiminėti norima veikla. Tačiau gilesnių tyrimų rezultatai rodo, kad didelė dalis mokyklinio amžiaus mokinių vidutiniškai per dieną prie kompiuterio ar televizoriaus praleidžiamas laikas su amžiumi ilgėja. Taip pat įvairaus amžiaus mokinių fizinio aktyvumo tyrimų rezultatai rodo, kad amžius neturi įtakos paauglių berniukų pasirinkimui lankyti pasirinktos sporto šakos treniruotes. Tai reiškia, kad privalu ieškoti motyvacijos svertų, kurie turėtų įtakos įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui skatinti.

A lot of sport and vigorous games (football, handball, basketball and others) are connected by similar movement actions that are based on the same or similar physical properties and demand similar models of movement, which are performed in different conditions; therefore, physiological requirements differ according to the time and intensity of their performance (Meckel, Gottlieb, Eliakim, 2009). They are influenced by different factors (the surface and size of the field, number of players); however, these sports are similar in terms of aerobic and anaerobic capacity demands for the fitness of players. Despite that aerobic activity prevails in team sports, the main actions are accomplished in anaerobic conditions in competitions (Abdelkrim et al., 2007; Sporiš, Vuleta, Vuleta, Milanović, 2010). The aim of the current research is to explore the results of the indicators of physical development, general and special physical fitness of young football, handball and basketball players, as well as to accomplish their comparative analysis. 22 basketball players, 22 football players and 22 handball players aged 13-14 took part in the research. Their physical development (height, weight) and physical fitness (30 m run, standing long jump, and 10×5 meter shuttle run) were determined. The analysis of research results was carried out using SPSS 19.0 for Windows. The research results on physical development revealed that the tallest were handball players, as well as their scores were the highest. The smallest weight and height were determined among footballers. The results of 30 meter run, standing long jump and 10×5 meter shuttle run of handball players were considerably better in comparison to football and basketball players. The results of basketball players in 30 meter run, standing long jump and shuttle run were lower than the ones of handball and football players. [...].