Straipsnyje analizuojamos Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimo priežastys ir aplinkybės, bandoma išsiaiškinti, kokiais būdais Lietuva tikėjosi susi-grąžinti sostinę Vilnių. 1918–1940 m. Vilniaus klausimas buvo pagrindinė Lietuvos užsienio politikos problema, nulėmusi valstybės geopolitinę orientaciją. Iki 1925 m. Lietuva deklaravo orientaciją į Antantę ir Baltijos šalis, tačiau vėliau nukreipė žvilgsnį į SSRS ir Vokietiją, kurios taip pat turėjo teritorinių pretenzijų Lenkijai. Pasitelkus diplomatines, politines ir karines priemones buvo kuriami Vilniaus susigrąžinimo planai.

Straipsnyje analizuojama užsienio reikalų ministro Valdemaro Vytauto Čarneckio veikla, siekiant išspręsti Lietuvos užsienio reikalų problemas 1924–1925 m.