Vienas aktyviausių lietuvių katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio atstovų, Dievo Tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys yra ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė mūsų tautos istorijoje. Jis – vienas aktyviausių lietuvių katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio, tad jo gyvenimo ir veiklos kryptis tyrinėjančių įvairių mokslinių straipsnių, studijų jau priskaičiuojama arti pusšimčio. Mūsų pasirinktai tematikai priskiriami prof. Vandos Aramavičiūtės, dr. Onos Giedrutės Butkienės, Justo Jasėno, dr. Stepono Gudelio ir prof. Vytauto Karvelio, dr. Vlado Pupšio, prof. Onos Tijūnėlienės, dr. Aldonos Vasiliauskienės tyrinėjimai. Arkivyskupas atliko svarbią ugdymo misiją tuometinėje visuomenėje, daugiausia dėmesio skyrė asmenybės dvasingumui, nuo jo neatsiejamai dorovei, ragino plėtoti katalikišką veiklą: savo pavyzdžiu ir darbais liudyti Dievo meilę. Ši M. Reinio krikščioniškosios pedagogikos universalumo sklaidos veikla dar nesulaukė specialių tyrimų. Darbo tikslas – atskleisti M. Reinio – krikščioniškosios pedagogikos universalumo puoselėtojo asmenybę, jo veiklos kryptis ir formas. Darbo metodai – duomenų sisteminimas, analizė, statistika. Literatūra – M. Reinio studijos, minėtų mokslininkų veikalai.

Straipsnyje apžvelgiama Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03 – 1953 11 08) viena iš plačiašakės veiklos krypčių – akademinis darbas Kaune 1922–1940 m. (1926–1940 m. ir Vilkaviškyje). Išskirtos ir apžvelgtos dvi mokslo žinių sklaidos formos – žodis (paskaitos, pranešimai, diskusijos, pokalbiai) ir raštas (publicistiniai straipsniai, mokslo darbai). Minimi akademinę veiklą papildę ir praplėtę darbai: administracinis darbas universitete, šviečiamoji, organizacinė ir visuomeninė veikla katalikiškose organizacijose, visuomenei skaitytos paskaitos.