This article is aimed at providing the first publication, analysis and Lithuanian translation of the description of the border between the Grand Duchy of Lithuania and the Confederation of Livonia, as dated on 12 January 1529. The comparison of the 1529 description with the previous treaties (1367, 1426, 1473) shows that the border largely coincided in several sections, namely, between the Daugava River and Kurcumas/Kurcums Lake in 1473, along the Dienvidsusēja River in 1367, and between the Nemunėlis/Mēmele River and the Mūša/Mūsa River in 1426. On the other hand, the border between the Mūša River and Buknaičiai Village (Mažeikiai District) and further westward along the Šventoji/Sventāja River was substantially moved northward for the advantage of Lithuania.Covering the 590 kilometre frontline (approximately 270 kilometres out of them along rivers excluding their curves), the 1529 border description lists 19 parishes, 30 rivers and streams, 17 lakes and 1 island, 2 marshes, 4 hills and 2 mounds, 2 settlements (Žagarė and Bauska), 1 stackyard (near Bauska), 1 estate (near the Viršytis/Virsīte River), and 1 village (in the confluence of the Švitinys/Svitene River and the Viršytis River). In total, the description contains 79 toponyms. The part of the border described in 1529 coincides with the current state border between Lithuania and Latvia (from the Skirna River to Samanka Lake, from Kastantinava Village to Subatas Lake (Latvian: Mazais Subates ezers), from the Virčiuvė/Vircava River to Žagarė, from Buknaičiai Village to the Šventoji River) (see Annex No 3). This section underwent slight changes as far back as on 30 March 1921. No other objects are mentioned in the description of the border between Kurcumas/Kurcums Lake and Subatas Lake. The article also investigates the circumstances of creating and archiving the border description. A hypothesis is suggested that the document had been drafted by Alexander (Olechno) Krivec and was later transferred to chancellor Albertas Goštautas (Polish: Olbracht Gasztołd; Belarusian: Альбрэхт Гаштольд; Russian: Ольбрахт (Альберт) Гаштольд)) for storage.

Publikacijoje pristatomas 2016–2019 m. surinktas Daunoravos latvių – dundurniekų (Joniškio vlsč.) XIX a. pab. – 1985 m. fotografijų rinkinys (1 270 vnt.). Tyrime buvo taikomi metodai – interviu, genealoginis, šaltinių ir literatūros analizės, tipologinis, palyginamasis. Tai vertingas kiekiu ir turiniu lokalinės istorijos šaltinis tirti Lietuvos šiaurinėje dalyje gyvenusių latvių antropologiją, atskirų šeimų genealogiją, jų kasdieninį gyvenimą, papročius, šventes, švietimą, visuomeninę ir ūkinę veiklą, aprangą, sodybas, trobesius ar jų detales ir kt.

Straipsnyje nagrinėjama Žiemgalos regiono apgyvendinimo raida XIV a. – XVI a. pradžioje. Geografiškai išskirti du regiono apgyvendinimo modeliai – šiaurinis ir pietinis. Šiaurinis pateko į Livonijos, kartu ir į Vakarų Europos, o pietinis – į LDK, kartu ir į Vidurio Europos kultūros įtaką. Abiems modeliams būdinga tam tikra specifika. Ordino valdoms charakteringa tai, kad apgyvendinimas buvo tiek priverstinis, tiek ir klostėsi natūraliai, o LDK Žiemgalos teritorijoje – daugiau vyko natūraliai. Vidinės kolonizacijos procesai Žiemgalos regione artėjo į pabaigą XVI a. pirmojoje pusėje.

Publikacijoje, pasitelkus istorinių šaltinių, archeologinių tyrinėjimų, ikonografijos duomenis, palyginamąją architektūros medžiagą, bandoma lokalizuoti Joniškio burmistro sodybos vietą XVIII a. pradžioje.