Dviejų dalių straipsnyje nagrinėjama sielovada šv. Benedikto reguloje. Tai gali padėti suprasti ne tik šv. Benedikto regulos išplitimo priežastis, vykdant misijas, jau žlungant Romos imperijai, bet ir suvokti, kokio pobūdžio sielovada atskleidžiama reguloje. Taip pat išryškinamas regulos naujumas ir įtaka Vakaruose. Ši tema visiškai nauja, niekada netyrinėta. Straipsnyje analizuojamas patristikos laikotarpis (I a. pab. – IX a. pr.), norint išsiaiškinti sielovados sampratos kaitą prieš šv. Benedikto regulos paplitimą ir po jo.

Ankstesnių tyrimų rezultatai, aptarti straipsnyje „Sielovada šv. Benedikto reguloje“, padėjo įvardyti ne tik sielovados sampratos kaitą prieš šv. Benedikto regulos paplitimą ir vėliau, bet ir regulos išplitimo priežastis vykdant misijas. Tai pagrindas norint suvokti, kokio pobūdžio sielovada atskleidžiama reguloje. Šiame tęstiniame straipsnyje analizuojami šv. Benedikto reguloje nurodyti trys pagrindiniai sielovados principai: tylos pastoracija, tarnystės ir liturgija, kuri yra viso vienuolinio gyvenimo esmė. Atskleidžiamas regulos naujumas, lyginant su Mokytojo regula, ir šio sielovados mokymo įtaka Vakaruose.