Straipsnyje nagrinėjama, kaip technologinis ugdymas lemia V–VI klasės mokinių kūrybingumą. Technologinis ugdymas – integrali bendrojo ugdymo dalis. Jis sudaro prielaidas mokiniams kūrybingai veikti, lanksčiai rinktis, kas yra būtina kiekvienam žmogui, neatsižvelgiant į lytį, nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje – gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis kaip vartotojams. Straipsnyje mokinių kūrybingumo ugdymas nagrinėjamas sisteminiu požiūriu. Technologinis ugdymas suprantamas kaip kompleksas socialinių ir edukacinių veiksnių, lemiančių mokinių kūrybingumą.

Straipsnyje aptariami kultūros sampratos ir kūrimo sandai profesorės M. Lukšienės darbuose ir jų atgarsiai Pagrindinio ugdymo bendrosiose technologijų programose (2008). Profesorė pagrindžia kultūros išsaugojimo, puoselėjimo nenutrūkstamos kaitos verpetuose svarbą. Kiekvienas žmogus gimsta kultūroje, subręsta, po to pats ją keičia, saugo, kuria. Atsvaros tašku informacinėje visuomenėje turėtų būti autentiškumas, vertybinis pagrindas. Veikla, kylanti iš vertybės, turi sąmoningumo, tiesos jėgą, kuri virsta kuriančiąja jėga. Siekiant sąmoningos, atsakingos visuomenės, pradėtina nuo vaiko ugdymo vertybiniu pagrindu, akcentuojant kultūros sandarą ir svarbą. Autentiško žmogaus autentiška kultūra.

Straipsnyje analizuojama nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiška technologijų pamokose. Technologinį ugdymą sudaro keturios sritys: tekstilė, mityba, konstrukcinės medžiagos ir elektronika. Straipsnio autoriai organizuoja ir įgyvendina pedagoginį projektą: pasitelkę informacines technologijas ugdymo procese pagal technologinio ugdymo sritis taiko vizualinius metodus kūrybingumui skatinti. Pedagoginio projekto pradžioje ir pabaigoje atliekami diagnostiniai tyrimo pjūviai. Lyginant minėtų pjūvių duomenis gaunamas pokytis, parodantis vizualinių metodų taikymo ugdymo procese poveikį nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiškai tech-nologijų pamokose. Informantų neverbalinis kūrybinis originalumas matuojamas pagal straipsnio autorių išsiskirtus septynis kūrybinio originalumo raiškos vertinimo kriterijus.