1999 m. Bolonijos procesas nubrėžė gaires, kuriomis pripažįsta, kad aukštojo mokslo studijų metu taip pat galima plėtoti perkeliamuosius gebėjimus. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai švietimo srityje rodo, kad aukštasis mokslas, įskaitant universitetines studijas, jau susiduria su atviru posūkiu perkeliamųjų gebėjimų ugdymo link. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymui universitetinėse studijose. Juo siekiama ištirti studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymo universitetinėse studijose reiškinį. Tyrimas atskleidžia, kad perkeliamųjų gebėjimų ugdymas priklauso nuo vidinių asmeninių savybių ir išorinių socialinių veiksnių, įskaitant kolegų įtaką, keitimąsi idėjomis ir institucinį poveikį. Tyrimo dalyviai taip pat atskleidžia savo suvokimą, kad jų universitetiniai įgūdžiai gerokai pagerėja studijų metu. Tačiau jie taip pat pabrėžia savo suvokiamus poreikius plėtoti tam tikrus perkeliamuosius gebėjimus, reikalingus profesiniam darbui, pavyzdžiui, bendravimą ir užsienio kalbų vartojimą, gebėjimą taikyti naujoves ir kūrybiškumą, analitinius įgūdžius ir kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir laiko valdymą.

The Bologna Process envisioned the idea of the development of transversal skills in the course of higher education. Recent research on education acknowledges the fact that higher education including university studies is already facing the turn towards inclusive transversal skills development. The current research focuses on the development of student transversal skills in university studies. It is aimed at the investigation of the phenomenon of the development of student transversal skills in university studies. The objective of higher education covers more than simply employability of graduates although employment outcomes are important. Higher education is a versatile process, which provides students with the possibilities to develop their knowledge, skills, attitudes in order to enable them to actively participate in the wider society by being involved in active citizenship and successful professional careers. Our research reveals that the development of transversal skills depends on both internal personal characteristics and external social factors including colleague influence, exchanging ideas and also institutional impact. The research participants also reveal their perception that their transversal skills are substantially improved on their university studies; however, they also stress their perceived needs for developing certain transversal skills which are necessary in professional work life, such as communication and foreign languages, ability to apply innovations and creativity, analytical skills and critical thinking, learning to learn and time management.