1999 m. Bolonijos procesas nubrėžė gaires, kuriomis pripažįsta, kad aukštojo mokslo studijų metu taip pat galima plėtoti perkeliamuosius gebėjimus. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai švietimo srityje rodo, kad aukštasis mokslas, įskaitant universitetines studijas, jau susiduria su atviru posūkiu perkeliamųjų gebėjimų ugdymo link. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymui universitetinėse studijose. Juo siekiama ištirti studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymo universitetinėse studijose reiškinį. Tyrimas atskleidžia, kad perkeliamųjų gebėjimų ugdymas priklauso nuo vidinių asmeninių savybių ir išorinių socialinių veiksnių, įskaitant kolegų įtaką, keitimąsi idėjomis ir institucinį poveikį. Tyrimo dalyviai taip pat atskleidžia savo suvokimą, kad jų universitetiniai įgūdžiai gerokai pagerėja studijų metu. Tačiau jie taip pat pabrėžia savo suvokiamus poreikius plėtoti tam tikrus perkeliamuosius gebėjimus, reikalingus profesiniam darbui, pavyzdžiui, bendravimą ir užsienio kalbų vartojimą, gebėjimą taikyti naujoves ir kūrybiškumą, analitinius įgūdžius ir kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir laiko valdymą.