Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos įvaizdį Napoleono armijos seržanto, 1812 metų žygio liudininko Jean-Baptiste François Bourgogne‘s atsiminimuose. Svarbiausias dėmesys skiriamas mūsų krašto ir jo gyventojų charakteristikai – kalbai, būdo savybėms, požiūriui į prancūzų kariuomenę. Remiantis imagologijos nuostatomis, teigiama, kad Lietuvos įvaizdis memuaruose nėra stereotipinis. Išankstines žinias apie mūsų šalį papildo asmeninio autoriaus jautrumo paakinti įspūdžiai. Kukli stebėtojo pozicija, lengva ironija ir humaniškas žvilgsnis sušvelnina žiaurią karo dramą, kurios arena lemtingai tapo Lietuva.

Straipsnis siūlo vertinti laišką kaip komunikacijos ir tarpkultūrinio bendravimo instrumentą. Siekiama pristatyti mūsų šalyje beveik nežinomo prancūzų autoriaus Chevalier de Boudono kūrybą kaip gebančią megzti tarpkultūrinius ryšius ir turinčią tam tikrą istorinę-literatūrinę vertę. Tyrimo objektas naujas, nes XIX amžiaus pradžioje Vilniuje išleisti šio rašytojo veikalai iki šiol nesusilaukė lietuvių tyrinėtojų dėmesio. Straipsnyje remiamasi prancūzų tyrinėtojos Marie - France de Palacio atlikta C. de Boudono kūrybos analize, surandant šiam rašytojui vietą prancūzų literatūrinėje tradicijoje.

Pagrindinis dėmesys skiriamas C. de Boudono knygose sukurtam Lietuvos įvaizdžiui atskleisti, būdingiausiems jo bruožams išryškinti. Taip pat aptariama mokomoji namų auklėtojo veikla, epistolinio rašymo specifika, išryškinama komunikatyvinė jo raštų funkcija. Metodologinį tyrimo pagrindą suteikia kai kurios komparatyvinių tyrinėjimų prieigos, Henri Pageaux, Jeano-Marco Moura, Yves‘o Clavarono ir Alaino Montandono imagologinių tyrimų nuorodos.