Straipsnis nagrinėja dar menkai žinomą faktą – personažą lietuvį garsaus Napoleono dailininko Jeano Antoine’o Gros paveiksle „Ylavos mūšis“ (1808 m.). Atlikus paveikslo genezę, siūloma jo analizė, kurios metodika remiasi semiotinio skaitymo elementais; tuo būdu atskleidžiamas lietuvio husaro vaidmuo istoriniame pasakojime ir paveikslo struktūroje. Nubrėžiamas ir tolesnis virtualus lietuviško personažo kelias – jo vaidmuo kito garsaus prancūzų dailininko Eugène’o Délacroix paveiksle „Laisvė, vedanti tautą“ (1831 m.). Atskleidžiamas Gros tapybos poveikis literatūrai – Honoré de Balzaco romanams. Straipsnyje pateikiama Balzaco romano „Kaimo gydytojas“ (1832–1833 m.) aspektinė analizė, nes šio romano herojaus prototipas žymus Vilniaus gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas. Analizėje akcentuojama trinarė grupė Gros–Balzacas– Lietuva.