Siekiant nusakyti Oskaro Milašiaus ankstyvosios lyrikos tendencijas, svarbias tolesnei jo poetinei evoliucijai, straipsnyje aptariamas impresionizmo ir simbolizmo santykis eilėraštyje „Rudens daina“ iš pirmojo rinkinio Dekadentiniai eilėraščiai (Le Poème des Décadences, 1899). Šis eilėraštis lyginamas su Paulio Verlaine’o „Rudens daina“. Atranką lėmė identiški kūrinių pavadinimai, panašūs motyvai, išryškinta klausos pagava, formuojanti panašias dvasines būsenas. Tai skatina sąlygiškai traktuoti Verlaine’o „Rudens dainą“ kaip Milašiaus eilėraščio tekstą-šaltinį. Aptarus abiejų eilėraščių vertimų į lietuvių kalbą problemas, įvertinus lietuviškų eilių kokybę, nustatytos dviejų poetinių tekstų analogijos, objektyvumo ir subjektyvumo, išorinio ir vidinio įspūdžio koreliacija kūriniuose. Panašumai išryškina neabejotiną impresionistinės estetikos reikšmę ankstyvojoje Milašiaus poezijoje: artimą impresionistinei dailei tendenciją fiksuoti bėglius įspūdžius ir muzikiniam impresionizmui būdingą tendenciją ieškoti spalvingų garsų bei ritmų. Pastebėti skirtumai – pabrėžtinė Milašiaus pastanga skverbtis į atmintį, liudijanti vidinės tikrovės prioritetą ir poreikį gilintis į žmogiškos egzistencijos gelmes, leidžia daryti prielaidą, kad tolesnei Milašiaus kūrybos evoliucijai artimesni ieškojimai, būdingi simbolistinei, ypač Stephano Mallarmé, poezijai.