Straipsnyje aptariama mokyklos ir mokytojo kaitos būtinumas šiuolaikinėje visuomenėje, pristatomas mokytojų profesinis modelis, kurį sudaro daugybė būtinų gebėjimų ir kompetencijų. Taip pat autorius pristato Klaipėdos apskrityje atliktos pedagogų sociologinės apklausos rezultatus, kurie atspindi mokytojų požiūrį į šiuolaikinei mokyklai keliamus reikalavimus ir iššūkius.

Straipsnyje išsamiai aptariama besimokančios organizacijos sąvoka, įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, nagrinėjamos mokymosi formos ir metodai. Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai ir kuo tokia organizacija skiriasi nuo nesimokančios organizacijos. Aptariami besimokančios organizacijos pranašumai laisvosios rinkos sąlygomis prieš kitas organizacijas. Analizuojama, kokia mokymosi nauda organizacijai ir darbuotojui ir kiek tai turi įtakos organizacijos veiklos efektyvumui, darbo kokybei. Nagrinėjama mokymosi aplinkos kūrimas, taip pat aptariama suaugusiųjų ugdymo ir mokymo ypatybės bei metodai. Pristatomas empirinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 60 respondentų. Analizuojamas respondentų požiūris į nuolatinį mokymąsi, kokios mokymosi formos naudingiausios ir priimtiniausios, taip pat pristatomas respondentų požiūris į mokymosi galimybes bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus.

Straipsnyje aptariama socialinio instituto – švietimo – transformacija modernios visuomenės kontekste. Analizuojama modernybės ir vėlyvosios modernybės sampratos bei išskiriami pagrindiniai bruožai. Nagrinėjama švietimo instituto įtaka moderniai visuomenei bei švietimo instituto transformacija Lietuvoje.

Straipsnyje aptariamas mokinių elgesys pamokos metu. Straipsnio teorinėje dalyje, remdamasis moksline literatūra, autorius analizuoja mokinio elgesio priežastis ir jo kaitą. Antroje straipsnio dalyje analizuojamos studentų pedagogo asistento praktikos mokinių elgesio stebėjimo aprašymai. Stebėjimas vyko 5 etapais. Straipsnio autorius išanalizavo 60 studentų pedagogo asistento praktikos ataskaitų, kuriose užfiksuotas 89 mokinių elgesys. Straipsnis nepretenduoja į apibendrinamąją Lietuvos mokinių elgesio analizę, tačiau išskiria pagrindines tendencijas ir išryškina problemas, kurios kyla dėl mokinių elgesio pamokos metu.

Straipsnyje analizuojama, kaip modernioje visuomenėje reiškiasi suaugusiųjų švietimas. Moderni visuomenė sureikšmina švietimą, nes jis suteikia galimybę tobulėti, socialinį mobilumą, karjeros galimybes. Suaugęs asmuo tokioje visuomenėje jaučiasi nesaugus, tad geras išsilavinimas tampa ir socialinio saugumo garantu. Nuo to, kaip visuomenėje yra organizuotas švietimas, priklauso ir švietimo paslaugų kokybė bei nauda, ir tikslingumas. Kad suaugusiųjų švietimas taptų profesionalus, šia veikla turi užsiimti suaugusiųjų švietėjas profesionalas – andra-gogas. Straipsnyje pristatomi ir, remiantis moksline literatūra, aptariami andragogo vaidmenys ir jų funkcijos. Andragogų vaidmenys, jų analizė labai aktuali andragogų profesionalizacijai, nes Lietuvoje dar nėra įteisinta andragogo pareigybė, tačiau pati veikla realiai egzistuoja. Tad šiame straipsnyje ir pateikiami bei analizuojami heterogeniniai andragogų vaidmenys šiandie-nėje besikeičiančioje suaugusiųjų švietimo realybėje, jų reali raiška įvairiose kitose suaugusiųjų švietimo veikėjų pareigybėse.

Straipsnyje pristatomos pagrindinės švietimo sociologijos paradigmos (modernybės ir vėlyvosios modernybės; socialinio konflikto ir socialinio konstruktyvizmo; tinklaveikos ir kapitalo), laiduojančios švietimo kaip socialinio instituto gilesnę ir platesnę analizę. Ypač aktualu, remiantis aptartomis paradigmomis, analizuoti aktualiausias šių dienų ugdymo mokslų problemas: lygiavertišką dalyvavimą, ugdymo(si) lygiavertiškumą, švietimo prieinamumą, įtraukųjį ugdymą ir t. t. Šios teorijos suteikia galimybę iš sociologinės perspektyvos įvertinti dabartinio laikotarpio visuomenės tendencijas, atskleisti skirtingų pakopų švietimo institucijų veiklos su-derinamumo ir nuoseklumo problemas, jų tarpusavio sąveiką ir santykį su kitomis visuomenės socialinėmis sistemomis, švietimo vaidmenį tobulinant visuomenės socialinę struktūrą.

Straipsnyje aptariama besimokančios organizacijos sąvoka, įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, nagrinėjamos mokymosi formos ir metodai. Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai, atskleidžiant darbuotojų mokymosi naudingumą organizacijai bei jos veiklos efektyvumui. Pateikiami empirinio tyrimo - Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto andragogikos bakalauro studijų progamoje besimokančiųjų apklausos rezultatai, siekiant atskleisti respondentų požiūrį į mokymąsi organizacijoje, nuolatinį mokymąsi ir efektyviausias mokymosi formas. Pristatomas respondentų požiūris į mokymosi galimybes organizacijoje ir už jos ribų bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus.

Straipsnyje analizuojama pastaruoju metu švietimo politikoje ypač aktuali tema – profesinio mokymo proceso kokybė. Iš viso apklausta 628 tyrimo dalyviai (240 mokytojų, 340 mokinių ir 48 mokyklų vadovai). Atliekant tyrimą atsitiktiniu atrankos metodu buvo pasirinkta po 3 profesinio mokymo mokyklas iš kiekvieno Lietuvos regiono (Marijampolės ir Alytaus, Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Tauragės, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus). Gauti rezultatai pakankami aktualūs profesinio mokymo mokykloms organizuojant mokymo procesą ir užtikrinant šio proceso kokybę.

Straipsnyje pristatomas darbuotojų inovatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos modelis bei jo ugdymo ir ugdymosi principai. Darbuotojų inovatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos struktūrą sudaro 5 raktiniai komponentai, susidedantys iš tam tikrų gebėjimų. Inovatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos modelis yra praktikų profesinio kompetentingumo prielaida ir lemia jų kompetencijų ugdymo(si) tikslus. Straipsnio autoriai išskiria esminius principus, kaip turėtų būti organizuojamas suaugusiųjų švietimas, siekiant efektyviai ugdyti suaugusiųjų inovatyvumo ir kūrybiškumo kompetenciją.