Šiame metodologinio pobūdžio straipsnyje rašoma apie bendruosius reikalavimus kalbos kultūrai. Pateikiama įvairių epochų filosofų, švietėjų, rašytojų, menininkų, visuomenės veikėjų minčių apie kalbos vaidmenis, funkcijas, bruožus. Didesnis dėmesys skiriamas mokytojo kalbos raiškos specifikai ir vaidmeniui sprendžiant ugdymo problemas. Ryškinant kūrybiškai dirbančio mokytojo kalbos bruožus, remiamasi XX a. lietuvių bei užsienio pedagogų darbais.