Straipsnyje rašoma apie akademinio jaunimo požiūrį į iššūkius tradicinei šeimai, per kurią visuomenė atsinaujina, pratęsia savo egzistenciją, kurioje asmuo įgyja pasaulėžiūros pamatus ir pažįsta Esaties priežastį – Dievą. Jaunimas įsitikinęs, kad nors dalies šiuolaikinių šeimų gyvenimas deformuotas, tradicinė šeima turi stiprėti ir atlikti žmogaus dvasinio, dorovinio auklėjimo funkciją. To reikalauja pati žmogaus esmė, jo paskirtis gyvenime.