Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, apibendrinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir politinių partijų kūno kultūros ir sporto programinės nuostatos, analizuojama ir vertinama Vyriausybės sporto politika. Tyrimo objektas – sporto politikos kontekstas Lietuvos politinių partijų programose. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti LR sporto politikos formavimo ypatumus, apibūdinti pagrindinių politinių jėgų teiginius sporto atžvilgiu, įvertinti programinių nuostatų turinį. Straipsnyje pabrėžiamas kūno kultūros ir sporto politikos teiginių aktualumas, bendras politinių partijų suinteresuotumas sporto politika. Lietuvos politinių partijų sporto plėtros tikslai iš dalies atitinka LR Vyriausybės programos nuostatas. Vyriausybės veiklos programa sporto politikos aspektu, palyginus su partijų, yra platesnė. Partijos pagal programose išreikštų sporto politikos teiginių gausą suskirstytos į penkias grupes: labiausiai suinteresuotos, labai suinteresuotos, santykinai suinteresuotos, santykinai nesuinteresuotos ir nesuinteresuotos ar viešai tokių nuostatų nepaskelbusios. Labiausiai suinteresuota plėtoti kūno kultūrą ir sportą yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, parengusi vieną išsamiausių ir kokybiškiausių programų. Labai suinteresuotų sporto politika grupei priskiriamos tokios politinės partijos: Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos žalioji partija ir Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Nesuinteresuotų ar viešai savo požiūrio į sporto politiką neišreiškusių grupę sudaro 23 politinės partijos. LR Vyriausybės kūno kultūros ir sporto plėtojimo programa parengta remiantis valdančiųjų partijų programomis. Joje labiausiai akcentuojama socialinė sporto funkcija, visuomenės ugdymo ir tobulinimo sportu veiksniai. Kiek mažiau pabrėžiama tarptautinio šalies įvaizdžio, sveikos gyvensenos ir visuomenės sanglaudos stiprinimo sportu svarba, didžiojo sporto laimėjimų reikšmingumas valstybei. Labiausiai išreikštas LR Vyriausybės kūno kultūros ir sporto politikos akcentas – kultūros ir sporto infrastruktūros tobulinimas. Tokį akcentą parodantys teiginiai sudarė 16,18 % visų Vyriausybės veiklos programos teiginių. Politinių partijų programose šį kintamąjį rodė gerokai mažiau – 5,2 % – teiginių. Lietuvos politinių partijų sporto plėtros programas akademinis jaunimas įvertino vidutiniškai (2,7 ± 0,21 balo). Kritiškiau partijų sporto plėtros programas vertino kūno kultūrą studijuojantys studentai. Jie geriausiai įvertino Lietuvos žaliųjų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos žaliosios, Liberalų ir centro sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinių partijų sporto plėtros programas.

Straipsnyje analizuojamos 2000–2010 metų sporto tematikos radijo laidos kaip kokybiniai duomenų analizės vienetai (angl. unit of anglysis). Tyrimo pagrindą sudaro probleminiai klausimai: koks radijo transliacijų sporto istorijos tematika turinys, kokie nauji kūno kultūros ir sporto istorijos aspektai ir faktai analizuojami, kokia jų interpretacija ir vertinimas. Tyrimo tikslas – išnagrinėti kūno kultūros ir sporto istorijos tematikos radijo „Свобода“ („Laisvė“) laidas „Документы прошлого“ („Praeities dokumentai“). Tyrime naudota mišrioji tikslinė atranka, tyrimas apėmė radijo laidas, archyvų šaltinius, diskusijų vedėjus, dalyvius ir klausytojus – per 170 vienetų. Kokybinė radijo laidų turinio analizė atlikta pagal K. Kotono (k. Cotton, 2007) metodiką, pasitelkus istorinį-chronologinį analizės metodą. Radijo laidos sporto tematika yra reikšmingas kūno kultūros ir sporto istorijos tyrimo šaltinis, pade-dantis tikslinti, išryškinti ir sukonkretinti istorinių sporto procesų ir įvykių detales, nustatyti jų prasmę, svarbą ir reikšmę visuomenės politinėje ir sociokultūrinėje raidoje. Radijo laidų diskurso analizės įvairiapusiškumas rodo visuomeninę sporto vaidmens kaitą, jo organizavimo ir vadovavimo specifiką, kompleksiškumą ir hierarchiškumą istorinio proceso kultūrinių, socialinių ir politinių aplinkybių sąveikoje.