Adolfas Damušis – vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo proceso dalyvių, reprezentavęs katalikiškosios pasaulėžiūros atstovų nuostatas. Mokslininko, tyrėjo praktiką pradėjęs dar ikikarinėje Lietuvoje, A. Damušis ją tęsė ir gyvendamas emigracijoje, taip pat aktyviai dalyvau-damas lietuvių išeivijos socialiniame gyvenime, prisidėdamas prie jaunimo ugdymo už formaliojo švietimo struktūros ribų. Straipsnyje pristatomos pagrindinės A. Damušio idėjos apie švietimo, studijų ir mokslo sistemos sritis bei šių idėjų susiformavimo kontekstas. Atliktas tyrimas papildo žinias apie VDU atkūrimo idėjų kontekstą lietuvių išeivijos katalikiškosios pasaulėžiūros atstovų dėmeniu, taip pat liudija apie socialinio kapitalo diasporoje perdavimo Lietu-vos visuomenei fenomeną.

Straipsnis parengtas naudojantis užsienyje gyvenančių lietuvių apklausos, vykdytos 2018 m. pradžioje, duomenimis. Jais remiantis, paaiškėjo, kad 20–30 % respondentų buvo tvirtai apsisprendę negrįžti į Lietuvą. Kita tyrimo dalyvių dalis (70–80 %) neatmetė minties kada nors ateityje sugrįžti į gimtąją šalį. Tyrimas atskleidė, kad dauguma lietuvių migrantų yra patenkinti sprendimu emigruoti. Respondentų teigimu, išvykus iš Lietuvos, jų gyvenimas pagerėjo daugelyje sričių, be to, emigracijos šalyje jie gauna geresnes viešąsias paslaugas, nei gavo gyvendami Lietuvoje. Kai kurių migrantų jaučiamas tėvynės ilgesys, sunkumai, patirti integruojantis tikslo šalyje, arba tvirtas apsisprendimas sugrįžti leidžia daryti prielaidą, kad dalis šiuolaikinės lietuvių migracijos bangos atstovų sugrįš į Lietuvą, o jų lūkesčiai ir noras aktyviai prisidėti prie tėvynės vystymosi ir gerovės gali tapti teigiamų Lietuvos visuomenės pokyčių impulsu.

Ateitis organization founded in 1911 united students from secondary schools and universities and seniors, who had already graduated their studies and were working. It has to be pointed out that during the interwar period organizations grew into strong social and cultural stream, which had a great impact on the life of Lithuania of the day. Although being critical of the authoritarian regime of the president of Lithuania Antanas Smetona, the members of Ateitis were still influenced by it. The authoritarian politics of Antanas Smetona regime lead to the formation of the underground activity of the members of Ateitis and the appearance of the governmental criticism. Such practice of activity was continued during the first Soviet and Nazi occupations as well. What is more, during the years of independence Kaunas became the centre of Ateitis organization. With respect to the first Soviet occupation, it can be said that a lot of damage to the harmonious working of the organization was made. The reforms of the Soviets in the educational system and the repressive measures against the members of Ateitis disrupted the communication between the members of the organization in Kaunas. In other words, the actions of the Soviets disabled the contacts of Ateitis members of Kaunas and province with the organization’s central structures working in Kaunas. Some members of Ateitis met the first Soviet occupation with the hope to adapt to the new regime. However, the hostile Soviet politics towards the members of the organization forced most of them into the active resistance to the Soviet regime. One of the ways of anti-soviet resistance was illegal activity. The members of Ateitis kept in touch with the members of other resistance organization called the Lithuanian Activists Front. The aim of Lithuanian Activists Front was the restoration of the independent Lithuanian state with the help of the Nazi Germany.

This paper presents the status of women in one of the most active post-World-War-II Lithuanian émigré organizations, the Friends of the Lithuanian Front (Lietuvių fronto bičiuliai, LFB, in Lithuanian). Its members were Catholics who kept alive the traditions of the Lithuanian resistance to the Soviet and Nazi occupations and as emigrants to the West fostered the preservation of Lithuanian identity abroad and organized activities on behalf of restoring Lithuanian independence. The paper focuses on the functions that women performed in the organization and discusses the reasons why in the LFB, as in many other Lithuanian émigré organizations, it was the men who were mainly the leaders. The paper also reviews changes in the role of women and presents brief biographies of LFB’s most active women.