This research presents findings from a corpus linguistic study analysing the elabo ration and relative frequency of anger, fear and sadness metaphors and metonymies encoding health disorders. The aim of the research is to see how languages reflect the real world and to what extent clinical findings support cultural folk medical knowledge. The linguistic data show that various health disorders are encoded in the languages. The expressions with the heart are the most frequent both in English and in Lithuanian. However, Lithuanian uses several times more HEART expressions than English does. The results correlate with the results of the research from different disciplines. The sta tistics shows that tendency in languages is consistent with the general health situation in cultures. In a way our linguistic expressions may give a hint of what disease a certain emotion may cause.

Džiaugsmas yra labai svarbi emocija mūsų gyvenime, tačiau galbūt dėl to, kad ji nesukelia mums rūpesčių ar rimtų nemalonių pasekmių, ji yra viena iš mažiausiai aprašytų emocijų mokslinėje literatūroje. Anglų ir lietuvių kalbų tekstynų analizė rodo, kad džiaugsmo metaforiniai ir metoniminiai posakiai abiejose kalbose yra panašūs. Nors džiaugsmas metonimiškai siejamas su įvairiomis kūno dalimis, dažniausiai vartojami posakiai džiaugsmą sieja su akimis. Akys iš džiaugsmo spindi, švyti ar šypsosi, tačiau net apie 90 proc. atvejų - prisipildo ašarų. Lietuvių kalboje ašaros yra tarytum savotiškas džiaugsmo stiprumo matas: kuo daugiau ašarų, tuo didesnis džiaugsmas. Toks modelis prieštarauja įprastam džiaugsmo stereotipui, kai džiaugsmo emocija siejama su šypsena, o liūdesio - su ašaromis. Lietuvių kalbos posakiai su šypsena taip pat fiziologiškai yra neįprasti. Palyginus psichologinius ir lingvistinius tyrimus paaiškėja, kad kalboje tokie posakiai atsiranda neatsitiktinai. Kalba atskleidžia tam tikrą fiziologinę ir socialinę patirtį, kuri nesąmoningai yra užkoduota metaforose ir metonimijose. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje akys, o ne lūpos šypsosi todėl, kad būtent akių išraiška leidžia atskirti tikrą džiaugsmo šypseną nuo apsimestinės ar socialinės. Toks kelių mokslo sričių tyrimų palyginimas ne tik paaiškina prieštaravimus tarp įprastų simbolių, logikos, fiziologijos ir kalbos posakių, bet leidžia giliau pažvelgti į mūsų mąstymo ir kalbos prigimtį.