Straipsnyje atskleidžiama eksperimentinio mokymo įtaka jauniausių pradinukų kūrybinių nuostatų kaitai. Straipsnio pradžioje apibendrinami svarbiausi teoriniai teiginiai, kuriais remiasi eksperimentinis mokymas. Eksperimento efektyvumas tiriamas lyginant eksperimentinės ir kontrolinės grupės mokinių kūrybinių nuostatų kaitą.

Straipsnyje analizuojama mokinių kūrybinės veiklos reikšmė šiandieniame pradiniame ugdyme: pristatomas pradinių klasių mokinių ugdytojų (mokytojų ir tėvų) požiūrio j šio amžiaus mokinių kūrybą tyrimas. Daugiausia dėmesio skiriama kūrybinių užduočių naudojimui pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos pamokose. Aptariant tyrimo rezultatus apibūdinami kūrybinių užduočių naudojimo pradinėje mokykloje pasiekimai bei trūkumai, aptariamos aktualiausios tokių darbų taikymo efektyvinimo kryptys.

Straipsnyje apibrėžiama kūrybinės nuostatos sąvoka, pristatomi pagrindiniai III ir IV klasės mokinių kūrybinių nuostatų tyrimo rezultatai: aptariamas mokinių noras ar nenoras rinktis kūrybinę veiklą, analizuojami elgesio motyvai, apibūdinamas jų elgesys gavus kūrybines kalbos ugdymo užduotis. Tyrimo rezultatai lyginami su anksčiau atliktu analogišku I ir II klasės mokinių kūrybinių nuostatų tyrimu.

Straipsnyje aptariami reikšmingesni teoriniai ir praktiniai pradinių klasių mokinių pasiekimų įsivertinimo aspektai: samprata, įsivertinimo skatinimo paskirtis ir reikšmė, pradinių klasių mokinių įsivertinimo galimybės. Pristatomi žvalgomojo tyrimo rezultatai: pradinių klasių mokinių, jų tėvų ir pedagogų požiūris į šio amžiaus mokinių įsivertinimą.