Savireguliacija yra vienas esminių veiksnių, turinčių įtakos sportiniam meistriškumui ir sporto karjeros sėkmei. Sportinio meistriškumo ugdymas reikalauja nuolatinio kognityvinio aktyvumo, elgesio ir emocijų reguliavimo tiek treniruotėse, tiek varžybose. Savireguliacijos gebėjimai padeda sėkmingai priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių, tačiau savireguliacijos gebėjimų ugdymas reikalauja pastangų ir įsipareigojimo. Tyrimo tikslas yra nustatyti sąsajas tarp sportininkų suvokiamos sportinės kompetencijos, savireguliacijos gebėjimų ir pasitenkinimo veikla. Tyrime dalyvavo 320 sportininkų (16,10 ± 1,47 m.), siekiančių aukšto meistriškumo. Duomenų rinkimui taikyta lizdinė imtis. Tyrime taikyta suvokiamos kompetencijos skalė (Williams ir Deci, 1996; Williams et al., 1998), adaptuotas Pasitenkinimo klausimynas (Man-Cih, 2006) ir Savireguliacinio mokymosi sporte skalė (McCardle et al., 2018). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinai ir merginos nesiskiria savireguliacijos gebėjimais, (p < 0,05), tačiau vaikinams būdingas aukštesnis pasitenkinimas veikla (p < 0,05) nei merginoms. Komandinių sporto šakų atstovai pasižymėjo aukštesniu pasitenkinimu veikla nei individualių sporto šakų atstovai (p < 0,05). Tačiau individualių sporto šakų atstovams būdingi geresni savireguliacijos įgūdžiai, tokie kaip planavimas, tikslų kėlimas, savistaba ir vertinimas (p < 0,05). Tyrimo rezultatai parodė stiprų statistiškai reikšmingą ryšį tarp sportininkų suvokiamos sportinės kompetencijos, pasitenkinimo veikla ir savireguliacijos gebėjimų. Suvokiama sportinė kompetencija yra stipriai susijusi su tikslų kėlimu, pastangomis, koncentracija. Pasitenkinimo rodikliai taip pat glaudžiai susiję su sportininkų vertybines nuostatas atspindinčiais aspektais.

Savireguliacija – tai gebėjimas kurti, įgyvendinti ir lanksčiai palaikyti suplanuotą elgesį, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Savireguliacinis mokymasis (angl. Self-regulated learning, SRL) yra individo, sportininko ar sporto trenerio gebėjimas atliekant užduotis optimizuoti sąlygas, valdyti save ir savo pastangas ar veiklą ir sporto praktikos visumą. Siekiant tyrinėti trenerių savireguliaciją buvo aktualu adaptuoti šį klausimyną Lietuvos sportininkų ugdytojų populiacijai, todėl šio tyrimo tikslas – įvertinti sporto trenerių suvokiamą savireguliaciją. Trenerių savireguliacijai vertinti taikytas Savireguliacijos klausimynas (angl. Self-Regulation Questionnaire, SRQ). Jis sukurtas savireguliacijos procesams įvertinti kuriant, įgyvendinant ir lanksčiai pritaikant suplanuotą elgesį siekiant užsibrėžtų tikslų, remiantis asmenine savirefleksija. Pasirinktas savireguliacijos modelis sudarytas iš septynių poskalių, kiekvienoje jų po 9 teiginius (iš viso 63 teiginiai). Tyrime dalyvavo 43 komandinių ir individualių sporto šakų treneriai (15 moterų, 28 vyrai), atstovaujantys 20 sporto šakų. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 28 iki 67 metų (vid. 47,6 ± 9,71 m.), treniravimo patirtis svyravo nuo 1 iki 45 metų (vid. 16,97 ± 10,5 m.). Tyrimo rezultatai parodė, kad, vertinant pagal Savireguliacijos klausimyno autorių pateiktą metodiką, trenerių savireguliacija buvo vidutinio lygio – 237,53 ± 20,81 (95 PI [231,13–243,96]). Poskalių aprašomosios statistikos tyrimas parodė, kad žemiausiais balais buvo įvertinas trenerių „Informacijos įvertinimas ir palyginimas su normomis“, aukščiausiai – „Plano formulavimas“ ir „Plano efektyvumo vertinimas“. Analizuojant tyrimo rezultatus lyties aspektu, nustatyta, kad moterys pasižymėjo aukštesniais savireguliacijos rodikliais, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant poskalės „Galimybių paieška“ rodiklius. Analizuojant trenerių savireguliacijos rodiklius jų amžiaus ir treniravimo patirties aspektu, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tyrimu siekėme išbandyti kitų mokslininkų parengtą diagnostinę priemonę, įvertinti trenerių suvokiamus savireguliacijos gebėjimus. Šis tyrimas svarbus tuo, kad buvo adaptuotas Lietuvos fizinio ugdymo ir sporto kontekstui, taip pat psichometriniais matavimais įvertinta lietuviškoji skalės versija. Ypač reikšmingas tyrimas tuo, kad yra vienas pirmųjų kartų, kai Savireguliacijos klausimynas taikytas tyrinėjant Lietuvos sporto trenerių savireguliacijos gebėjimus. Lietuviškosios skalės psichometriniai parametrai patvirtino skalės tinkamumą duomenų analizei (Kronbacho alfa 0,898), tačiau ateityje tyrimą tikslinga atlikti su didesniu tiriamųjų skaičiumi (didesne imtimi).

Fizinio aktyvumo nauda žmonių fizinei sveikatai ir gerai savijautai yra visuotinai pripažįstama. Aktyvus laisvalai kis, mankštinimasis ar sportas teigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichinę, emocinę ir proto sveikatą. Tiek žmogaus evoliucija, tiek ontogenetinė raida pagrindžia, kad fizinis aktyvumas ir judėjimas turėjo reikšmingą vaidmenį žmogaus vystymuisi ir pažintiniams procesams. Straipsnyje apžvelgiami esminiai aspektai, atskleidžiantys pažintinių ir moto rinių gebėjimų sąsajas, išryškinant judėjimo ir fizinio aktyvumo naudą žmogaus kognityvinėms funkcijoms ir proto sveikatai. Darbu siekiama atskleisti motorinių gebėjimų poveikį žmogaus pažinimui. Šio straipsnio tikslas yra tarp disciplininiu požiūriu apžvelgti fizinio aktyvumo ir pažintinių gebėjimų kaip efektyvaus mokymosi prielaidos sąsajas.

Darbo tikslas – įvertinti lietuviškos skalės „Valios komponentai sporte“ versijos psichometrinius parametrus bei tinkamumą taikyti ją fizinio aktyvumo ir sporto srityje. Tyrime dalyvavo ir atsakymus pateikė 14–24 m. sportininkai (n = 527). Skalės „Valios komponentai sporte“ ir jos subskalių vidiniam suderinamumui įvertinti buvo apskaičiuotas Kronbacho alfa (angl. Cronbach’s alpha) koeficientas, taip pat atlikta patvirtinamoji faktorinė analizė. Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 21.0 ir Jamovi programas. Skalės vidinio suderinamumo rodikliai patvirtino tyrimo priemonės tinkamumą (Kronbacho alfa 0,920), išskirtas keturių faktorių modelis (RMSEA 0,061, Satorra-Bentler (χ2/df) – 2,9696). Subskalių „Elgesio optimizavimas“, „Pastangos“ ir „Dėmesio koncentracija“ vidinio suderinamumo rodikliai svyravo nuo 0,742 iki 0,905, subskalės „Intencionalumas“ – 0,557. Priežastinių ryšių tarp VEKS subskalių analizė parodė, kad subskales sieja statistiškai reikšmingi ryšiai (nuo 0,456 iki 0,600, p < 0,01). Tyrimo rezultatai pagrindė, kad VEKS galėtų būti taikomas ugdymo praktikoje, matuojant sportuojančių asmenų valingo elgesio požymius, tačiau yra tikslingi tolesni priemonės struktūros tyrimai, siekiant pagrįsti sutrumpintą skalės variantą.

A high level of athletes’ motivation display is considered to be an important factor motivating the professional activities of a coach. Based on the method of cluster analysis by the features describing specificity of the coach activities three types of sport teachers working in the groups of skill development and upgrading were distinguished: 1. Coaches attributed to the first type are characterised by orientation towards achievements; however, coaches note the importance of versatile education, communication and good mutual relationship in the context of sport training. The process of sport training is based on the development of athletes’ skill; coaches feel to be themselves responsible for the result of the activities. The importance of identification is least expressed among all types of coaches; 2. Coaches attributed to the second type do not emphasize the importance of sport achievements, and are also little oriented towards versatile education of athletes. As compared with coaches of other types, they surrender more to the influence of external factors. 3. Coaches attributed to the third type are characterised by the greatest importance of identification with sport environment among all the types. The relationship with athletes and attitude towards work are of formal nature.

Results of the study have shown that, in case of evaluating expression of athletes’ motives in the fivepoint scale, intrinsic motivation is more expressed than the extrinsic in both, the first and the second, groups and the group of motives related to striving for experience adherent to inner motivation is the most expressed one (RN-3.91±0.58, SM-4.01±0.62). It was found that less advanced athletes respond to direct external control (p<0.05) and higher expression levels of intrinsic motivation to know (p<0.05) is more pertinent to them rather than to members of the National Team. Meanwhile, members of the Lithuanian National Team have better expressed amotivation (p<0.05) compared to the athletes of other group. It could be partly explained by the fact that National Team members are setting themselves more ambitious and heavily achievable goals, which are more difficult to achieve. In case of failure achieving them, National Team members begin to question about their abilities and competence and even about meaningfulness of further sport activities. Having evaluated expression of motives for doing sports in girls and boys it was found that boys feel stronger need for extrinsic motives (p<0.001). On the other hand, higher level of amotivation is more typical for girls, than boys.

interaction, regarding from the coaches point of view, highlighted specific features of such interaction environment, in particular – high sport competition level among athletes in international area and low level of such competition in Lithuania; complex prognosis of sport results because of multidimensional aspect of phenomenon of sport training process; plenty of coach’s performed functions which are not in direct relation with coach’s work; lack of appropriate training conditions and finances; pressure, which is felt by coach from society. The named contextual factors burden athlete-coach educational interaction. Data collected from the interview with the coaches showed that dominating factors which influence quality of coach-athlete interaction were athlete’s genetic potential (talent and gender), as well as personal characteristics; coach’s professional features – such as professional purposefulness, high professional qualification, communication habits and leading style were also pointed out. For effective interaction between elite athlete and coach important factors are reciprocal understanding and co-orientation. Strong motivation of an athlete, strive for common aims,mutual confidence based proximity, as well as coachathlete mutual respect is the indicator of positive emotional connection and stability of relations.

Object of research was motivation of the Lithuanian army soldiers and the influence of physical training instructors on the soldiers’ motivation. Aim of research is to reveal the motivation of the Lithuanian army soldiers regarding physical training exercise and the influence of physical training instructors on motivation. Methodology of research. 242 soldiers of Lithuanian Armed Forces were interviewed by questionnaires in total. 30% of which are compulsory primary military service soldiers. The age of the soldiers in the research ranges from 18 to 54 years and the length of service varies between 1 and 30 years. In order to achieve aim and goals of research 3 scales as anonymous questionnaires were used: Situational motivation scale; The Amotivation Inventory-Physical education scale and Interpersonal behaviour scale. The participants of the research had to evaluate every statement of scales using a 5-point Likert scale, ranging from ‘strongly disagree’ to ‘strongly agree’. The analysis of research data has been carried out using SPSS 21.0. Reliability and inner coherence of the sub-scales have been found grounding on the following: Cronbach α coefficient; correlations of the statement with the subscale by the Item-total Correlation coefficient and Cronbach α c, efficient having eliminated the statement. Conclusions. Analysis of the causal relationships between the Situational Motivation Scale subscales and the Amotivation Inventory-Physical Education showed that soldiers are more likely to be motivated by both intrinsic and extrinsic motivation. It has been revealed that soldiers are most involved in physical training with identified regulation of external motivation. The statements describing intrinsic motivation are also highly valued.[...]

Analysis on coaches’ competences related to practice and competition orientation showed that athletes gave the highest evaluation on coaches’ ability to prepare an athlete for competition (4.32); coaches’ organizational abilities, such as ability to organize training workouts and manage them, to flexibly adapt training workout content to changing situations, to lead the activity of athletes during the competitions, providing specific for certain sports directions were also evaluated on a high scale. It was also observed that the coaches’ ability to prepare and carry out annual and multiannual sport preparation program with regard to individual athlete’s abilities (3.77) and to plan training practices in respect to individual athlete’s possibilities was evaluated as not enough developed ability (3.68). Personal and coaching education competences analysis demonstrated that from all abilities in this group, athletes gave priority to coaches’ collaboration competence, i.e., discussing new ideas and searching for the ways to solve the problem together with an athlete (4.14). Rather high evaluation was given for coaches’ sense of responsibility in their work with athletes.

Total time of shooting at readiness in prone position was 30,7±4,12 s. When shooting at readiness in standing position, athletes made their first shot on average in 13,7 s, their second to fifth shots were made in intervals every 2,4–2,5 s. Total time of shooting at readiness in standing position was 25,9±3,12 s. The spread of shooting times is not wide. When assessing the data of individual and sprint races, athletes’ preparation for shooting, and every shot execution, it was estimated that athletes prepared faster and executed the first shot (p<0,001) and other shots when in standing rather than in prone position. During individual race biathletes make their first shot slower and all other four shots faster when shooting in prone position compared to sprint. While shooting in standing position all the shots are made faster in individual race rather than sprint. After studying the data of inaccurate competition shots, it was determined that athletes, when shooting at readiness in prone position, executed more inaccurate shots to the first target (p<0,05), compared to next shots, while shooting at readiness in standing position, executed more inaccurate shots to the fifth, i.e., the last, target (p<0,05). The shooting accuracy of Lithuanian Olympic Team members T.K. is very similar and has no significant statistical differences compared to the average accuracy of elite athletes during the World Cup of 2013-2014 and Sochi Olympic Games. T.K. accuracy at readiness in prone position was 90,1 % while accuracy at readiness in standing position was 70,3%. Total accuracy of T.K. shooting on average was 81,5 %. However the time of shooting in prone position of T.K. is faster (p<0,05) and the time of shooting in standing position has no such statistical importance. Average time of shooting at the readiness in prone position was 27,8 s, while in standing position – 27,7 s.