Pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį keičiasi požiūris į neįgalų žmogų ir negalią. Orientaciją į neįgaliųjų elementarių poreikių tenkinimą, fizinę šių asmenų sveikatą, medicininę reabilitaciją pakeitė dėmesys profesinio rengimo, profesinio orientavimo problemoms švietimo srityje. Daug darbingo amžiaus sutrikusios regos žmonių neturi darbo, o tų, kurie turi darbą, kvalifikacija dažnai pranoksta jų einamas pareigas [7; 12]. Kai kurių ekspertų nuomone, tokia situacija susidarė dėl netinkamų mokymo programų mokyklose [11; 16]. Net išsilavinę sutrikusios regos suaugusieji nurodo, kad jiems nebuvo užtikrintas tinkamas profesinis orientavimas [18]. Straipsnyje nagrinėjami sutrikusios regos moksleivių profesiniai ketinimai, siekiama ištirti, kokiais motyvais šie moksleiviai vadovaujasi rinkdamiesi profesiją.

Straipsnyje nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ir mokytojų požiūris į specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Taikytas anketinės apklausos metodas (standartizuota apklausa raštu). Tyrimo duomenys analizuojami, taikant duomenų analizės metodus (aprašomąją statistiką, faktūrinę analizę). Mokiniai, kurie nurodo inkliuzinio ugdymo charakteristikas, teigiamai vertina ir specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Mokytojai, kurių požiūris į SUP turinčius mokinius remiasi inkliuzinėmis idėjomis ir kurie aktyviai dalyvauja tenkinant specialiuosius mokinių poreikius, teigiamai vertina specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Ugdytojai, noriai priimantys SUP turinčius mokinius ir jiems padedantys, stengiasi į veiklą įtraukti ir tėvus.