Straipsnyje nagrinėjamos prancūzų kalbos dalinio artikelio perteikimo į lietuvių ir rusų kalbas problemos. Nors straipsnyje nagrinėjamos trys kalbos (prancūzų, lietuvių ir rusų) priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tačiau jos skiriasi. Prancūzų kalba yra analitinė kalba, kurioje nėra asmenavimo, svarbų vaidmenį atlieka žodžių tvarka, gausu tarnybinių ir pagalbinių žodžių. Lietuvių ir rusų kalbos yra sintetinės kalbos, kuriose daug kaitymo, yra mažai (arba visai nėra) pagalbinių žodžių, žodžių tvarka laisva; dažniausiai vienu žodžiu pasakoma tai, kam išreikšti analitinei kalbai reikia kelių ar dar daugiau žodžių. Todėl verčiant prancūziškąjį dalinį artikelį į lietuvių ir rusų kalbas atsiranda įvairių atvejų. Dažniausiai prancūziškas dalinis artikelis į abi kalbas verčiamas kilmininko linksniu, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet jis verčiamas galininko, vardininko, įnagininko ar netgi vietininko linksniais. Nors lietuvių ir rusų kalbos yra sintetinės kalbos, verčiant prancūzų kalbos dalinį artikelį į abi kalbas taip pat atsiranda skirtumų: į lietuvių kalbą dažniausiai verčiama kilmininko linksniu, į rusų kalbą galininko arba vardininko linksniais; taip pat randame vertimų panaudojant įvairias leksines priemones.

The article focuses on peculiarities of conceptualisation of somatisms phraseological field of the lingua-cultural concept “body”, concentrating namely on somatic phraseologisms containing such components as “head”, “ear”, “eye”, “nose”, “tongue” (i.e., the main perceptive organs of the surrounding environment) and also referring to their equivalents in the Lithuanian and French languages. The results of the analysis revealed that almost all the somatic phraseologisms, which contain the name of a certain part of the body, characterise the figurative (metonymical or metaphorical) meaning of the aforesaid somatism, whereas in rare cases, they were expressed in their direct meaning. Then conceptualisation, i.e., mental structurization of the objective reality occurs mainly following schemes and patterns of the human body, the body of an animal is employed less often and “the body” of a plant is even less frequently used, since representation of such realia of the surrounding world in linguistic units (in somatic phraseological units in this research) is seen by an individual as one of the easiest and most complete ways of perception. The understanding of world phenomena occurs namely through somatic linguistic units, which in phraseologisms converge with elements of human body, which are familiar to a human being since very childhood. This knowledge or its representations, which are received through understanding of phraseology (idiomatics), adds originality to the culture of each nation and makes it possible to differentiate one culture from other ones.