Bendrinėje lietuvių kalboje prielinksniai vartojami tik su trimis linksniais: kilmininku, galininku ir įnagininku. Tarmėse gali būti ir kitokių prielinksnių vartojimo atvejų. Rytų aukštaičių tarmėje su vienaskaitos naudininku vartojami prielinksniai ligi (iki), po, prie ir sulig. XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių tarme (apžvelgiami religiniai to meto autorių – Andriaus Benedikto Klungio, Mykolo Cerausko, Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno, Antano Kitkevičiaus, Henriko Balevičiaus, Lauryno Bortkevičiaus, Tado Lichodzejausko ir Mykolo Smolskio – darbai) su naudininku nuosekliai vartojami keturi prielinksniai: iki, ligi, po, prie. Dažniausiai tokiais junginiais reiškiamas laikas, vieta, retais atvejais – veiksmo būdas, tikslas, nurodomas išskaičiavimas. Pasitaiko keletas prielinksnių prieš, pas, ing vartojimo su naudininku atvejų.