Lietuvoje yra apie 40 šeimynų, globojančių per 300 vaikų. Ugdymas šiose šeimynose yra sudėtingas, nes globotiniai jau turi neigiamą gyvenimo patirtį. Jie elgiasi pagal suformuotą elgesio, įpročių, taisyklių modelį, kurį nėra lengva pakeisti. Globėjai susiduria su sunkiomis auklėjimo problemomis. Šiame straipsnyje aptariama religinio ugdymo šeimynose charakteristika. Krikščioniškas ugdymas aptariamas remiantis trimis duodančiosios meilės aspektais. Minimi aspektai – globojančioji, laisvę teikiančioji ir ugdančioji meilė, padedanti pristatyti globėjų atsakomybę, kurią jie prisiėmė. Krikščioniškos meilės pagrindas turi būti globojančioji meilė. Ji leidžia jaustis mylimam, reikalingam ir vertingam. Laisvę teikiančioji meilė ugdo laisvą, nepriklausomą asmenį, gebantį priimti sprendimus. Laisvę teikiančioji meilė padeda būti atviram krikščioniškam ugdymui. Ugdančioji meilė moko elgtis teisingai, aktyvina sąžinę, elgesio supratimą ir motyvaciją. Tai geriausias krikščioniško auklėjimo kelias. Kai ugdančioji meilė yra kartu su laisvę teikiančiąja ir jos abi remiasi globojančiąja meile, krikščioniško auklėjimo tikslas yra pasiektas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie keturiasdešimt šeimynų, kuriose globojama per 300 vaikų. Krikščioniškas auklėjimas šeimynose yra problematiškas dėl ją sudarančių narių gyvenimiškojo patyrimo. Vaikia į šeimyną ateina skirtingo amžiaus. Dažnai jie jau turi sudžsiformavę tam tikrą elgesio modelį, nuostatas, įpročius, kuriuos nėra lengva pakeiti. Globėjai susiduria su sudėtingomis auklėjimo problemomis. Straipsnyje dėmesys kreipiamas į krikščioniškojo auklėjimo šeimynoje specifiškumą. Krikščioniškas auklėjimas aptariamas pasitelkus tris esminius duodančios meilės aspektus. Tai globojanti, laisvę teikianti, ugdanti meilė, padedanti geriau atskelisti globėjų prisiimtą atsakomybę.