Technologinis ugdymas ir technologinis raštingumas užsienio autorių yra nagrinėtas (Huning, 1998, Foster, 1998, Boser, Palmer ir Daugherty, 1998, Hatch, Jonės, Kozak, 1991 ir kt.). Minėtų autorių tyrimai atlikti formalaus technologinio ugdymo patirties sąlygomis, t.y. esant reglamentuotam technologijos, kaip dalyko, dėstymui bendrojo lavinimo mokyklose. Lietuvoje formalus technologinis ugdymas tik pradedamas įgyvendinti.

Nuolatinė technologijų kaita yra technologinio ugdymo kontekstas, kelianti uždavinį ugdyti atities žmogų. Straipsnyje pristatoma technologinio ugdymo ir technologijų mokomojo dalyko svarba, ugdant mokinių kūrybiškumą, diegiant inovatyvius mokymo/mokymosi metodus. Straipsnyje pateikiami tyrimo – technologijų mokytojų pranešimų, pristatytų nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje, – analizės rezultatai. Atlikta dokumentų analizė atskleidė, kad mokytojai technologijų pamokose taiko inovatyvius metodus: mokomųjų dalykų integraciją, projektų metodą, įvairias technikas ir technologijas (šilkografiją, siūlų dažymą grybais, kvilingą, tapybą ant šilko ir pan.). Tyrimo rezultatai rodo, kad technologijų dalyko turinys yra modernus, inovatyvus, siejamas su naujausiomis technologijomis, realizuojamas pasirenkant inovatyvius ugdymo metodus ir priemones.