Technologinis ugdymas ir technologinis raštingumas užsienio autorių yra nagrinėtas (Huning, 1998, Foster, 1998, Boser, Palmer ir Daugherty, 1998, Hatch, Jonės, Kozak, 1991 ir kt.). Minėtų autorių tyrimai atlikti formalaus technologinio ugdymo patirties sąlygomis, t.y. esant reglamentuotam technologijos, kaip dalyko, dėstymui bendrojo lavinimo mokyklose. Lietuvoje formalus technologinis ugdymas tik pradedamas įgyvendinti.

Leonardo da Vinči projekto "Išvaizdos stiliaus dizainas" atsiradimą lėmė dabartiniai ir ateities darbo rinkos poreikiai. Mados ir grožio sektoriaus tyrimai projekto partnerių šalyse parodė, kad šiuo metu reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių kurti individualų kliento stilių. Naujai rengiami kvalifikuoti darbuotojai turėtų užpildyti darbo rinkos nišą tarp eilinių kirpimo, siuvimo, kosmetikos specialistų ir aukštosios mados dizainerių, teikiančių paslaugas išskirtiniams klientams. Šiuolaikinėje globalioje darbo rinkoje orientacija į naują veiklos sritį lemia profesinio rengimo, įgyjamos kvalifikacijos kokybę: jauniems žmonėms būtina suteikti europietiško lygio profesines kompetencijas, kurios leistų jiems lanksčiai prisitaikyti ir konkuruoti darbo rinkoje. [...]

In recent years the Lithuanian general education institutions purposefully direct students hoose higher schools and university studies while the vocational training institutions are illy preferred by students with poor academic performance, behavioural, communication and alization problems. This article defines the aims and opportunities of cooperation between the janian general education and vocational training institutions to achieve purposeful vocational sion of the students. The cooperation between the general education and vocational training tutions is based on the same aim, namely, to help the general education student purposefully use a profession, promote mutual partnership between institutions and the potential exchange isources. The cooperation between the general education and vocational training institutions d help to cope with the challenges encountered at career education, furthermore, it is associated the implementation of students'practical skills. The possibilities for cooperation have been determined: the integration into the vocational training process (apprenticeship, technology school ing exam, modular programmes), education on the premises (sectoral practical training centres), peration with employers as well as with the foreign partners. The qualitative study, based on the abilities of cooperation between educational institutions, aims at students'vocational decision, rmants working in the field of vocational guidance and counselling consider the cooperation opportunities between the general education and vocational training institutions appropriate How students to purposefully choose a profession. The findings of the study emphasize the act of simulation and practical activities not only on the vocational guidance activities, but also he entire educational process in schools.

Straipsnyje, remiantis edukologiniu požiūriu į profesinę adaptaciją, analizuojamas jaunimo rengimas(-is) sėkmingai adaptacijai profesinėje aplinkoje, kuris turi prasidėti vidurinėje mokykloje bei tęstis mokantis profesinėje mokykloje. Pagrindinis dėmesys straipsnyje teikiamas profesinei mokyklai, nes ji tiesiogiai rengia asmenį būsimąjai profesijai. Mokymasis bendradarbiaujant, kaip aktyvusis mokymo(-si) metodas, padeda mokiniams įgyti daugiau ir gilesnių žinių, ugdo svarbius socialinius įgūdžius, todėl gali tapti prielaida sėkmingai profesinei adaptacijai. Straipsnyje pateikiamas autorių sudarytas mokymosi bendradarbiaujant ir sėkmingos profesinės adaptacijos elementų sąveikos modelis.

Nuolatinė technologijų kaita yra technologinio ugdymo kontekstas, kelianti uždavinį ugdyti atities žmogų. Straipsnyje pristatoma technologinio ugdymo ir technologijų mokomojo dalyko svarba, ugdant mokinių kūrybiškumą, diegiant inovatyvius mokymo/mokymosi metodus. Straipsnyje pateikiami tyrimo – technologijų mokytojų pranešimų, pristatytų nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje, – analizės rezultatai. Atlikta dokumentų analizė atskleidė, kad mokytojai technologijų pamokose taiko inovatyvius metodus: mokomųjų dalykų integraciją, projektų metodą, įvairias technikas ir technologijas (šilkografiją, siūlų dažymą grybais, kvilingą, tapybą ant šilko ir pan.). Tyrimo rezultatai rodo, kad technologijų dalyko turinys yra modernus, inovatyvus, siejamas su naujausiomis technologijomis, realizuojamas pasirenkant inovatyvius ugdymo metodus ir priemones.