Straipsnyje naudojant komparatyvistinį tyrimo metodą siekiama atskleisti religinio patyrimo išgyvenimo specifiką ir universaliųjų biblinių tiesų sklaidą šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, analizuojant apokaliptinės jausenos požymius jauniausios lietuvių poetų kartos kūryboje. Tyrimo metu jaunųjų lietuvių poetų kūryboje buvo aptikta kai kurių apokalipsės žanro bruožų (apokaliptinių nuotaikų sklaida, pasaulio pabaigos ženklų akcentavimas, žaibiška vertybių kaita, nuolatinis buvimas dievoieškos būsenoje...). Tačiau ryškus negatyvios dabarties akcentas stokoja atsvaros taško – apokalipsėms būdingą Viešpaties karalystės viziją jaunosios kartos poezijoje keičia tikėjimo krizės sukeltas nerimas dėl ateities.