Straipsnyje analizuojamas specifinis miesto sociotopografijos aspektas – miestietiškos žemėvaldos pagrindu egzistuojantis miestiečių gyvenimas už miesto, ne tik tradiciniame mūrnamyje. Jis atskleidžiamas remiantis XV a. pab.–XVI a. pirm. pusės Vilniaus miesto valdančiojo elito pavyzdžiu. Duomenų analizė rodo, kad iki XVI a. vid. teisiškai miestiečių žemėvalda nebuvo ribojama, todėl nemažai turtingiausių miestiečių turėdavo įvairaus dydžio ir teisinio statuso žemės valdų, kurios ne tik teikdavo įvairių pajamų, o kartais atlikdavo ir rezidencijų funkcijas – jose trumpiau ar ilgiau buvo gyvenama. Tokie vilniečiai turėdavo dažnai judėti tarp valdos ir Vilniaus. Todėl šios elitinės Vilniaus miestiečių grupės sociotopografija įvairiu mastu peržengia miesto sienas.