The article delves into the subject of comparisons the way they are used in science popularisation texts. The research material has been gathered randomly from science popularisation articles and books intended for the general public written by Lithuanian authors. In science popularisation texts, comparisons are used on a stand-alone basis, they function directly and come with no elaboration on the side. Usually the reader is aware of the subject of comparison from daily life. Comparisons are different in the nature of the relationship that they denote. The most common types of comparisons are the following: 1) comparisons based on the external similarities of objects, phenomena or actions; 2) correlative comparisons that are constructed on the basis of the relationship between the shape, size, and other elements of the objects being compared (artistic correlative comparisons are rather scarce, as opposed to subject-related comparisons); 3) parallel comparisons, analogy. In texts, comparisons may perform the function of explanation, illustration, specification, expression, aesthetic effect and economy of language. When used in the subject texts, comparisons are not only geared to have an emotional impact - the power of this instrument to carry factual information in a concise manner is equally important. Combining the tools to present the raw scientific matter with the figurative media illustrates the unique nature of science popularisation texts.

The existence of particular metaphor models may be found in the popular scientific texts that disclose a general trend of conceptualization and verbalization of the knowledge being popularized. Thus, it is possible to speak about universal metaphorization strategies characteristic of popular scientific texts, i.e. specific universal metaphoric transfer ways which are important for naming things, attributes, actions, states, etc. (an attempt is made to ensure an adequate perception of the news conveyed). The goal of this article is to analyze metaphors used in popular scientific texts that have not been thoroughly analyzed until the present time, as well as to identify their possible models. The research material was collected from popular scientific articles and books of Lithuanian authors intended for the public at large. A productive field of metaphorical giving meaning to popular scientific texts is MAN. Possible metaphor models is MAN – A BEING (metaphoric nomination takes place according to the names of man’s body parts, appearance, character traits, emotional qualities, feelings), MAN – A SOCIAL SUBJECT (a representative model of metaphors in MAN’S ACTIVITIES and components thereof; the results of activities cover domestic life, everyday and vocational activities, culture, social ties). A model of NATURE metaphor may be distinguished in popular science texts. This model is represented by zoological, biological and landscape metaphors. It was established that anthropomorphism dominates in popular science texts whereas the model of NATURE metaphor occupies a peripheral place.

Straipsnyje aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama vertinant Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbų stilių. Remiantis 2013–2015 m. brandos egzamino darbų analize, ieškoma atsakymų į svarbiausius klausimus: ar brandos egzamino rašiniai atitinka tų funkcinių stilių (postilių), kuriems jie priskiriami, reikalavimus ir kokiam funkciniam stiliui jie turėtų būti skiriami, koks stilistikos santykis su retorika ir kaip rašinys yra (ar turėtų būti) komponuojamas, ar visuomet pagrįstas rašinio stiliaus kultūros vertinimas. Straipsnyje glaustai pristatoma, kaip pagrindiniai stilingos kalbos reikalavimai pateikiami šiuolaikiniuose XI–XII klasių lietuvių kalbos vadovėliuose, aptariami nemotyvuotų ir netikslių stiliaus klaidų žymėjimų rašiniuose atvejai, užfiksuoti tiriant empirinę medžiagą.

Straipsnyje stilistiniu aspektu nagrinėjami naujųjų skolinių vartojimo kultūrinėje spaudoje ypatumai – analizuojama skolinių raiška ir atliekamos funkcijos. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2016 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės. Kultūrinėje spaudoje užfiksuoti naujieji skoliniai funkciniu požiūriu skirstytini į dvi pagrindines grupes: 1) skoliniai, į lietuvių kalbą atėję kaip naujų realijų pavadinimai, atliekantys referentinę (t. y. informacijos perdavimo) funkciją, 2) skoliniai, vartojami stilistiniais sumetimais, tiriamuosiuose tekstuose atliekantys ekspresinę, socialinę ar poetinę funkcijas. Aptariama, kaip nuo atliekamų funkcijų savitumo priklauso naujųjų skolinių adaptavimo ir grafinės išraiškos polinkiai.