The article delves into the subject of comparisons the way they are used in science popularisation texts. The research material has been gathered randomly from science popularisation articles and books intended for the general public written by Lithuanian authors. In science popularisation texts, comparisons are used on a stand-alone basis, they function directly and come with no elaboration on the side. Usually the reader is aware of the subject of comparison from daily life. Comparisons are different in the nature of the relationship that they denote. The most common types of comparisons are the following: 1) comparisons based on the external similarities of objects, phenomena or actions; 2) correlative comparisons that are constructed on the basis of the relationship between the shape, size, and other elements of the objects being compared (artistic correlative comparisons are rather scarce, as opposed to subject-related comparisons); 3) parallel comparisons, analogy. In texts, comparisons may perform the function of explanation, illustration, specification, expression, aesthetic effect and economy of language. When used in the subject texts, comparisons are not only geared to have an emotional impact - the power of this instrument to carry factual information in a concise manner is equally important. Combining the tools to present the raw scientific matter with the figurative media illustrates the unique nature of science popularisation texts.

Straipsnyje stilistiniu aspektu nagrinėjami naujųjų skolinių vartojimo kultūrinėje spaudoje ypatumai – analizuojama skolinių raiška ir atliekamos funkcijos. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2016 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės. Kultūrinėje spaudoje užfiksuoti naujieji skoliniai funkciniu požiūriu skirstytini į dvi pagrindines grupes: 1) skoliniai, į lietuvių kalbą atėję kaip naujų realijų pavadinimai, atliekantys referentinę (t. y. informacijos perdavimo) funkciją, 2) skoliniai, vartojami stilistiniais sumetimais, tiriamuosiuose tekstuose atliekantys ekspresinę, socialinę ar poetinę funkcijas. Aptariama, kaip nuo atliekamų funkcijų savitumo priklauso naujųjų skolinių adaptavimo ir grafinės išraiškos polinkiai.