Straipsnyje analizuojami ilgalaikių bedarbių, socialiai jautriausios grupės, socialiniai bruožai Šiaulių miesto pavyzdžiu. Nagrinėjami teoriniai nedarbo aspektai. Plačiai analizuojama ilgalaikių bedarbių sąvoka, išskiriamos ilgalaikį nedarbą sąlygojančios subjektyvios, objektyvios ir nekontroliuojamos priežastys. Atliktas kiekybinis ir kokybinis ilgalaikių bedarbių tyrimas padėjo ne tik charakterizuoti pagrindinius ilgalaikio bedarbio bruožus, bet ir sudaryti socialinį Šiaulių miesto ilgalaikio bedarbio portretą.

Straipsnyje analizuojami ilgalaikių bedarbių padėties pokyčiai ir juos lemiantys veiksniai. Straipsniu siekiama atskleisti, kokie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai lemia ilgalaikį nedarbą; patvirtinama kelta hipotezė, kad vienodai stipriai veikia tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs veiksniai. Apibendrinus atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad Šiaulių apskrityje ilgalaikiams bedarbiams plačiai taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka daugiau nei pusė ilgalaikių bedarbių įsidarbino. Galima teigti, kad pagrindiniai objektyvūs veiksniai, lemiantys ilgalaikių bedarbių skaičių, yra Šiaulių apskrities bendrasis vidaus produktas ir užimtumas.