Sutartinių atsiradimo, raidos bei gyvavimo klausimai domino ne vieną Lietuvos bei užsienio mokslininką. Tačiau iki šiol galutinai neiš aiškinta sutartinių, kaip etninio reiškinio, problema. Mūsų kultūros palikime jos užima svarbią vietą, sudaro atskirą žanrą, pasižymi originaliomis poetinėmis ir muzikinėmis išraiškos formomis, sudėtinga daugiabalse architektonika.

Straipsnyje analizuojama sutartinių mokymo si tuacija šiandienos mokykloje, mokytojų profesijos pa sirinkimo priežastys, domėjimosi etnine muzika būdai. Pateikiama mokinių nuomonė apie etninės muzikos puoselėjimą, požiūris į sutartinių giedojimo sudėtingumą bei muzikavimą lietuvių liaudies instrumentais.

Pastaruoju metu daug diskutuojama ir rašoma apie muzikinio, etninio bei kultūrinio ugdymo kokybės gerinimą. Tačiau ugdyti mokinių ir studentų susidomėjimą etnine muzika pedagogams ypač sunku. Vienas iš pagrindinių pedagogikos tikslų šiandien yra jaunimo etninės muzikinės kultūros ugdymas. Etninis menas – vienas pagrindinių svertų, lemiančių etninio identiteto formavimą globalizacijos iššūkių metu. Etninė muzika, daina, šokis atveria jaunimui vertybes, suteikia gyvenimo estetikos pagrindą. Todėl etninis instrumentinis muzikavimas turi būti puoselėjamas ir skatinamas. Straipsnyje atskleidžiamas požiūris į instrumentinį muzikavimą etniniais muzikos instrumentais kaip priemonę, padedančią ugdyti etninį ir kultūrinį tapatumą. Nagrinėjamos instrumentinio muzikavimo etniniais instrumentais problemos. Apibendrinami tyrimo rezultatai.