Straipsnio tikslas – nustatyti lietuvių išeivijos atstovo Vytauto Kavolio vietą feministinio mąstymo kontekste. Siekiant šio tikslo, V. Kavolio pažiūros moteriškumo ir vyriškumo prigimčių klausimu lyginamos su liberaliajam feminizmui būdingomis nuostatomis. Teigiama, kad lietuvių išeivių mokslininko santykis su liberaliuoju feminizmu yra dvejopas. Viena vertus, jis pritaria minėto feminizmo sparno atstovių tvirtinimui, kad iš prigimties vyrai ir moterys psichologiniu aspektu nesiskiria. Antra vertus, nuo liberaliojo feminizmo V. Kavolis nutolsta įrodinėdamas, kad nors, objektyviai žiūrint, prigimtinių psichologinių skirtumų tarp moterų ir vyrų nėra, dėl socialinių sumetimų reikia tarti, kad jie egzistuoja. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į kavoliškosios moterų ir vyrų įvaizdžių kritikos ypatybes.