Šiuolaikinei Lietuvos darbo rinkai būdingos disproporcijos, kuomet esant vienų sričių specialistų pertekliui kitų sričių darbuotojų labai trūksta. Siekiant patenkinti ūkio subjektų poreikius bei įveikti disproporcijas darbo rinkoje, svarbus vaidmuo tenka profesiniam orientavimui, nes nuo profesijos pasirinkimo prasideda šiuolaikinės darbo rinkos ištakos bei formuojasi profesinės-kvalifikacinės darbo rinkos ( gydytojų, inžinierių, mechanikų, vairuotojų, suvirintojų ir t. t.). Tačiau specializuotų darbo rinkų formavimas, disproporcijų įveikimas ir ūkio subjektų poreikio patenkinimas ir liks sunkiai įveikiama kliūtimi, jeigu sparčiai keičiantis technologijoms ir pačiam profesijų pasauliui, ūkio subjektai liks nuošalyje nuo dalyvavimo profesinio orientavimo veikloje. Tad atsižvelgiant į esamą padėtį darbo rinkoje, straipsnyje analizuojamas šiuolaikinės darbo rinkos funkcionavimas, darbo rinkos ir profesijos pasirinkimo sąsajos, atskleidžiamos profesijų poreikio prognozavimo spragos bei pagrindžiama ūkio subjektų dalyvavimo profesinio orientavimo veikloje būtinybė.

Straipsnyje nagrinėjama profesinio orientavimo objekto išplėtimo galimybės ir perspektyvos siekiant pritaikyti profesinį orientavimą žmonių išteklių vadybos praktikoje. Analizuojami atliktų taikomųjų tyrimų rezultatai, atskleidžiantys profesinio orientavimo pritaikymą įmonėse, įstaigose, organizacijose darbuotojų kaitai mažinti, jų perkvalifikavimui, kvalifikacijos tobulinimui ir tęstiniam profesiniam mokymui.

Šalies ekonomikai atsigaunant po krizės, daugelis pramonės įmonių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi ir tuo pat metu, statistika rodo, jog Lietuvoje sparčiai daugėja asmenų, įgijusių aukštojo mokslo diplomą, o po to stojančiųjų mokytis į profesines mokyklas, nes darbo rinkoje negali surasti darbo pagal įgytą universitetinį išsilavinimą. Tokie faktai, kai valstybėje dalis specialistų, įgijusių universitetinį išsilavinimą, tęsia mokslus profesinėse mokyklose, byloja, jog visuomeniniai ir asmeniniai resursai, įdėti į ankstesnį profesinį parengimą, labai smarkiai nuvertėja, o žmogiškasis kapitalas, lemiantis darbuotojų produktyvumą kuriant ekonomines vertybes, tampa ne visuomet efektyviai ir racionaliai panaudotas. Ieškant sprendimų, subalansuoti darbo rinkoje specialistų pasiūlą ir jų paklausą, racionaliai panaudoti turimą žmogiškąjį kapitalą, straipsnyje analizuojama įmonių, įstaigų bei švietimo organizacijų bendradarbiavimo būtinybė plėtojant pedagoginį profesinį orientavimą Lietuvoje bei pagrindžiama ūkio subjektų dalyvavimo būtinybė profesinio orientavimo veikloje.