Straipsnyje pristatoma ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisių apsaugos problema.Remiantis mokslinių literatūros šaltinių, teisinių dokumentų analize galima teigti, kad vaikai, netekę tėvų globos, yra itin pažeidžiami, todėl jų teisių apsaugai turi būti skiriama daugiau dėmesio ir garantuota kokybiška vaiko teisių apsaugos institucijų veikla. Teisinės sistemos funkcionavimo ir institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, veiklos kokybinio tyrimo analizė parodė, kad vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje funkcionuoja nepakankamai, daugiau dėmesio skiriama vaikų socialinei apsaugai ir integracijai, bet ne jų teisėms ir teisėtiems interesams ginti, įžvelgiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo epizodiškumo problemų.

Straipsnyje aptariama Lietuvoje bei Europoje itin aktuali vaikų, netekusių tėvų globos, kokybiško ikimokyklinio ugdymo(si) problema. Mokslinėje literatūroje konsta-tuojama, kad vaikai, augantys globos namuose, turi tokias pat galimybes kokybiškai ugdytis, kaip ir vaikai, augantys pilnose šeimose. Mokslinei problemai atskleisti keliamas tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti vaikų, augančių globos namuose, kokybiško ikimokyklinio ugdymo(si) raišką, sudarant šių vaikų kokybiško ugdymo(si) modelį. Išana-lizuoti globos namų vadovų apklausos duomenys atskleidė pozityvų respondentų požiūrį į šiandienį šių vaikų ugdymą(si) Lietuvoje. Tačiau atlikta valstybės bei savivaldybių vaikų globos namų ikimokyklinio ugdymo programų analizė parodė, kad jose nepakankamai atsispindi vaikų, netekusių tėvų globos, kokybiškas ugdymo(si) turinys, kuris prilygtų vaikų iš šeimų ugdymo(si) turiniui. Atliktas tyrimas padėjo išryškinti ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą(si) lemiančius veiksnius, identifikuoti kylančias kokybiško ugdymo(si) įgyvendinimo problemas vaikų globos namuose.