Straipsnyje nagrinėjami lengvosios atletikos moterų daugiakovės – septynkovės – struktūros koreliacijos tarp taškų sumos ir atskirų komplekso rungčių rezultatų bei sportininkių antropometrinių duomenų koeficentai. Taip pat aptariama stipriausių pasaulio ir Lietuvos daugiakovininkių rezultatų kaita nuo pat specializacijos septynkovėje pradžios iki geriausio rezultato pasiekimo. Darbe naudoti duomenys paimti iš IAAF statistikos žinynų, varžybų protokolų. Gauti rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais. Atlikti tyrimai ir skaičiavimai leidžia daryti šias išvadas:

1. Geriausių rezultatų pasiekė tos Lietuvos ir pasaulio septynkovininkės, kurios jau jauname amžiuje turėjo gerus 100 m barjerinio ir 200 m bėgimo bei šuolio į tolį rezultatus, vėliau šiose rungtyse tobulėjo.
2. Septynkovininkės nuo sportininkių, besispecializuojančių atskirose rungtyse, mažiausiai atsilieka bėgimo ir šuolių, o labiausiai – metimų rungtyse.
3. Didžiausius koreliacinius ryšius su taškų suma turi šuolis į tolį (0,646), 200 m bėgimas (-0,594) ir 100 m barjerinis bėgimas (-0,469). Pagal dviejų rungčių daugialypius koreliacijos koeficientus septynkovę labiau charakterizuoja šuolis į tolį ir 100 m barjerinis bėgimas (0,744) bei 100 m barjerinis ir 200 m bėgimas (0,743).
4. Geriausius septynkovės rezultatus pasiekia sportininkės, kurios turi geriausių galimybių tobulėti rungtyse, reikalingose greitumo savybių.