Straipsnyje nagrinėjama viena iš prancūzų kalbos sistemos ypatybių – leksinės analitinės konstrukcijos. Tyrimas atliekamas kiekybiniu ir kokybiniu aspektu, analizuojamas leksinių analitinių konstrukcijų pasiskirstymas prancūzų kalbos trijų funkcinių stilių tekstuose (meniniame, publicistiniame ir administraciniame), jų vertimo į lietuvių kalbą polinkiai, stiliaus ir vertimo kalbos sistemos vaidmuo parenkant leksinių analitinių konstrukcijų vertimo ekvivalentus. Nagrinėjama medžiaga tiriama kontrastinės lingvistikos, kiekybiniu, aprašomuoju metodu. Jos analizės rezultatai rodo, kad leksinių analitinių konstrukcijų dažnį prancūzų kalbos tekstuose determinuoja stilius, daugiau jų vartojama standartinės raiškos administracinio stiliaus tekstuose. Kiekybinės ir kokybinės vertimo pavyzdžių analizės duomenys (dažniausiai verčiama veiksmažodžiu, rečiau – daiktavardine konstrukcija ir rečiausiai – semantinių komponentų junginiais, t.y. kitos leksinės ir gramatinės raiškos vienetais), gauti panašūs stilistiškai skirtingų tekstų vertimo polinkiai leidžia manyti, kad vertimo vieneto parinkimas labiau priklauso nuo vertimo kalbos sistemos ypatybių, jos normos ir tik po to – nuo stiliaus.