Vykstant pedagogų rengimo kaitai, aukštojoje mokykloje kyla ir busimųjų muzikos mokytojų projektinės veiklos kompetencijos ugdymo reikmė [12; 16]. Straipsnyje analizuojami muzikos specialybės studentų projektinės veiklos - muzikinių edukacinių projektų rengimo ir įgyvendinimo universitetinėse studijose — probleminiai klausimai. Pateikiami atlikto kokybinio tyrimo duomenys, išryškinantys: 1) studentų ir dėstytojų požiūrį į muzikos mokytojo projektinę veiklą; 2) dėstytojų ir studentų pasirengimą dalyvauti projektinėje veikloje; 3) jų veiklos pobūdžio kaitą; 4) projektinės veiklos plėtojimo galimybes muzikos dalykų modulių studijose. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnis dėmesys mokant(is) taikyti projektinės veiklos metodus universitete galėtų prisidėti prie veiksmingesnio muzikos pedagogų dalykinio pa(si)rengimo edukacinei veiklai.

The purpose of the present research is to define peculiarities of music teacher’s subject competence in educational practice. The results of a qualitative content analysis highlighted the factors that exert impact upon subject competence of music teacher educational activity: the conceptual understanding of musical education at school, the changes in teacher’s role, personal qualities of a specialist and continuous subject competence development. The qualitative research was performed under the guidance of qualitative research specialists of Interuniversity Consortium of Doctoral Studies in Education modular study programme (prepared under the project No. ESF/2004/2.5.0-K01-012) prof. habil. dr. M. Barkauskaite (Vilnius Pedagogical University), prof. habil. dr. B. Bitinas (Vilnius Pedagogical University), prof. habil. dr. A. Juodaityte (Šiauliai University) and prof. habil. dr. M. Teresevičiene (Vytautas Magnus University).

Study projects are an important part of university studies. They are involved not only for estimating separate study subjects but also for estimating an overall study quality, final study outcomes. The article examines final projects of music pedagogy which are prepared at Lithuanian University of Educational Sciences: peculiarities, educational importance and possibilities to strengthen practical training of future music teachers, by developing project and research activities competencies at university. The abilities of development are being presented in the context of study quality, final study outcomes. [...].

Pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami įvairūs ugdymo projektai. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti individualių muzikinių projektų edukacinę svarbą ir taikymo galimybes plėtojant būsimų muzikos mokytojų bendrąsias kompetencijas universitete. Išryškintos ir ugdymo projekto metu patikrintos svarbiausios būsimų muzikos mokytojų bendrųjų kompetencijų plėtojimo muzikine veikla strategijos. Aptariami atlikto ugdymo projekto rezultatai, analizuojamos studentų reflektavimo ir mokymosi mokytis bei bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijų plėtotės perspektyvos. Jų tobulinimo galimybės aptariamos Meilės Lukšienės pedagoginio palikimo įžvalgų kontekste.

Šiandienėje edukologijoje itin akcentuojamas siekis humanizuoti ugdymo procesą, t. y. orientuoti į ugdytinio individualybę, skatinti jo saviraišką, gebėjimų bendrauti, veikti kartu su komanda, prisiimti lyderio vaidmenį ugdymą(si). Šiame straipsnyje atskleidžiamos viduriniojo mokyklinio amžiaus (14–16 metų) mokinių lyderystės muzikinėje veikloje raiškos tendencijos, tiriant Alytaus pagrindinio ugdymo mokyklas. Atskleistas reikšmingas skirtumas tarp šio amžiaus mokinių lyderystės visų apraiškų (iniciatyvumo, kūrybiškumo, meniškumo, inovatyvumo)empirinių požymių svarbos ir jų raiškos muzikinėje veikloje lygio. Tai rodo pasirinktos temos aktualumą ir galimybes skatinti lyderystės muzikinėje veikloje raišką bendrojo ugdymo mokykloje.

Aptariant iššūkius Lietuvos edukologijos mokslinei bendruomenei, pabrėžiama, kad norint išeiti į tarptautinę areną, reikia spręsti pasauliui aktualias problemas ar bent remian-tis lokaliniais tyrimais formuluoti pasaulinei mokslinei bendrijai aktualius mokslinio tyrimo rezultatus. Pastaraisiais metais, įgyvendinant tarptautinius iššūkius, tarpkultūrinio kompeten-tingumo ugdymas tampa viena prioritetinių veiklos sričių aukštojoje mokykloje, o tarpkultūrinės edukacijos tyrimai – pasaulinės tyrimų praktikos dalimi. Pateikiamo tyrimo tikslas – analizuoti muzikos edukologijos magistrantūros programoje studijuojančių užsienio studentų tarpkultūrinę patirtį, atskleidžiant tarpkultūrinio kompetentingumo raiškos tendencijas ir plėtojimo galimy-bes universitete.Tyrime dalyvavo 22 užsienio magistrantai (kinai), pasirinkę studijas Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedroje.

The purpose of the present study was to investigate student music teachers’ expec-tations towards their future professional activity and competences of a music teacher. Two gro-ups of students (76 Lithuanian and 64 foreign), who chose studies at Lithuanian University of Educational Sciences, participated in the research. In this article, the results from the qualitative survey carried out in 2017 will be highlighted. The results showed that in music education it is particularly important to combine orientation towards pedagogical activities with orientation towards the spread of the learner’s personality. The music students at the University describe their future professional activities as broad and multidimensional ones but they also emphasise the importance of personal values, implementation of general, subject-specific, professional (didactic) competences and continuous improvement. Participation in musical and artistic activities plays a specific role in the spread of professional identity of a music teacher.

This is the second part of the longitudinal inquiry, which serves as basis revealing peculiarities of developing intercultural competence of university students through different international study programs (Lasauskienė & Bagdonavičiūtė, 2017). Both authors of the article, as educators, deliver courses to international students in the study programs of English Philology and Music Education implemented at Lithuanian University of Educational Sciences and a specific course of English for Erasmus students. International students’ written reflections (n=9) were reflexively analysed in order to examine how students’ unique positions, intercultural experiences and perspectives affect their attention to cultural diversity. Sociocultural theory frames this study with emphasis on personal stories of intercultural experiences. Through the methodology of narrative inquiry, four salient themes became apparent related to socio-cultural experiences of international students: (a) ‘Unknown country. Why not?’, (b) ‘Unseen Lithuania. Nice people’, (c) ‘Not what we expected!’ and (d) ‘It opened my eyes’. Overall, the results of this study revealed that within development of intercultural competence, international students’ opportunities to learn about alien cultures, to improve their foreign language skills and to form new relationships as well as to acquire socio-cultural experiences gain utmost significance. More importantly, such experiences are understood as necessary precursors of acquiring intercultural competence. In this way socio-cultural experiences offer opportunities for international students to intertwine their personal, cultural, social and professional (self-) development.