Straipsnyje gvildenamos 1926–1940 m. Lietuvos politinio režimo ypatybės, keliant klausimą: ar šį režimą derėtų laikyti autoritarine diktatūra, ar vis dėlto – savito modelio demokratija? Apžvelgiami politinio pasirinkimo, valdžios formavimosi mechanizmo, žmogaus teisių, visuomenės gyvenimo ir saviraiškos, valdžios ir įstatymo santykių, atskaitomybės ir kiti reikšmingi politiniai aspektai. Nagrinėjami tiek teoriniai principai, suformuluoti Konstitucijose ir įstatymuose, tiek faktinės tendencijos – valdžios elgsena, visuomenės ir valstybės gyvenimo aplinkybės, įvykiai, politinių subjektų veiksmai.Straipsnis dalijamas į ketvertą skyrių – „1926 m. gruodžio 17-osios perversmas: priežastys, eiga, pasekmės“, „Autoritetinės valdžios įsitvirtinimas“, „Politinio režimo konsolidacija“, „Demokratizacijos dilema“.